Ministro teigimu, siūlomi apribojimai taip pat didintų administracinę naštą, be to, pasak jo, smulkieji ir vidutiniai ūkiai didesnę paramą galės gauti kitomis priemonėmis.

„Mes ir taip vykdome įsipareigojimus visus kaip ir kiti ES ūkiai, o vertinant tiesiogines išmokas, mes dar ir konvergencijos nepasiekėm, kad atitiktume pagal finansinę dalį. Tiesioginių išmokų ribojimas atsilieptų konkurencijai“, – BNS antradienį sakė A. Palionis.

„Yra ir adminstracinė našta – ir patiems ūkiams, ir kontrolei, Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Tada administracinė našta taps brangesnė negu kad efektas“, – pridūrė jis.

Jeigu apribosime, tai prarasime ir eksporto rinkų dalį. Įvertinant viską, mano manymu, tai būtų netikslinga.

„Eksportuojam produktus į 150 šalių, ūkiai, kad ir turi mažesnes išmokas, sugeba būt konkurencingi ir konkuruoti net ir su Prancūzijos, Italijos, Graikijos ūkininkais, kurie turi didesnes išmokas. Jeigu apribosime, tai prarasime ir eksporto rinkų dalį. Įvertinant viską, mano manymu, tai būtų netikslinga“, – pridūrė jis.

A. Palionio teigimu, išmokos galėtų būti ribojamos tik tokiu atveju, jei tokia pati tvarka galiotų visose ES šalyse.

Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“.

Ministras teigia, jog tai tik rekomendacija ir nėra privaloma, jeigu šalis naudoja kitas priemones remti smulkius ūkius.

„Jos rekomendacinio pobūdžio ir iki šiol buvo. Jei netaikai jokių kitų priemonių, kurios būtų efektyvios smulkiems ūkiams, pavyzdžiui, pirmųjų 30 hektarų išmokos, jei jų nemokėtume, tada būtų privalomos, bet kadangi valstybė narė pasirenka kitu keli eiti, tada tai tik rekomendacija, neprivaloma“, – aiškino ministras.

Pasak A. Palionio, naujoje finansinėje perspektyvoje 2021-2027 metais Lietuva smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams galės skirti didesnę paramą nei iki šiol.

„Yra tų būdų, rankos, žiūrint į naująjį laikotarpį, yra žymiai labiau atvertos pačioms šalims narėms. Žiūrint į šio laikotarpio reglamentą, iš pirmojo tiesioginių išmokų voko jauniesiems ūkiams galėjom skirti iki 2 proc., dabar tas ribojimas nuimtas, ir ministerija ruošiasi skirti didesnę paramą jauniesiems ūkininkams. Kadangi prezidentui pavyko derybos, dabar tie vokai kasmetiniai padidėjo, parama bus dvigubai didesnė nei praėjusiam laikotarpiui“, – sakė A. Palionis.

Jo teigimu, naujoje finansinėje perspektyvoje taip pat didės pirmųjų 30 hektarų išmokos, be to, ministerija svarsto padidinti šią ribą iki 50 hektarų.

Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.

Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

G. Nausėda antradienį konkrečių skaičių „luboms“ neįvardijo. Jo patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.