Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, pagrindinė mažos infliacijos euro zonoje priežastis yra vangiai didėjantys atlyginimai, netgi sparčiai augančiose, ekonomiškai stipriose šalyse. „Jei atlyginimai ir toliau nedidės, gali būti tam tikrų akcijų rinkos, NT kainų griūčių arba korekcijų. [...] Tai gali lemti ne tiek naują krizę, kiek stagnacinį laikotarpį. Todėl defliacija ar infliacijos nebuvimas yra gan pavojingas reiškinys“, – teigia pašnekovas.

Europos centrinis bankas (ECB) kol kas nesiryžta didinti palūkanų normų, o ir neturi tam pagrindo, netgi priešingai – palūkanas aukštyn stumtų auganti infliacija, tačiau pastaruosius keletą mėnesių ji mažėjo. Taigi, skolinimo norma lieka 0,25 proc., bazinė palūkanų norma lieka 0 proc., palūkanos už komercinių bankų indėlius centriniame banke pasilieka ties -0,4 proc.

Negana to, ekonomistai prognozuoja ekonomikos augimo lėtėjimą, investuotojų lūkesčiai didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje – smukę žemiausiai per beveik metus, pablogėję jie ir Prancūzijoje bei Italijoje. Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad ECB gali net ir nespėti kilstelti palūkanų, nes ekonomikos ciklas gali pasisukti žemyn.

Tolina palūkanų didinimo prognozes

SEB banko vyr. analitikas Tadas Povilauskas mano, kad link palūkanų didinimo bus judama po truputį, o pirmojo bazinių palūkanų ūgtelėjimo galima laukti 2019-ųjų rugsėjį.

„Iki šių metų rugsėjo pabaigos vyksta aktyvi turto pirkimo programa – ECB iš bankų įsigyja obligacijų už 30 mlrd. eurų. Manome, kad pradžioje bus sumažinta obligacijų pirkimo programa – nuo spalio iki gruodžio perkama už 15 mlrd. per mėnesį. Sausį aktyvi pirkimo programa baigiasi.

Tai gali lemti ne tiek naują krizę, kiek stagnacinį laikotarpį. Todėl defliacija ar infliacijos nebuvimas yra gan pavojingas reiškinys, dėl to centriniai bankai, manau, neskubės kelti palūkanų.

Galvojame, kad kitų metų pavasarį ECB padidins palūkanų normą, taikomą centriniame banke laikomiems komercinių bankų indėliams. Dabar už centriniame banke laikomus pinigus bankai moka -0,4 proc. palūkanų, bus padidinta iki -0,25 proc. Ir tik kitų metų rugsėjį, pagal mūsų dabartinę prognozę, ECB pirmą kartą padidins bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Tam, kad ECB keltų palūkanas, reikalingas spartesnis euro zonos ekonomikos augimas, tačiau kol kas esam didesnių nerimo ženklų, kad augimas yra išsenkantis. Dėl to prognozės dėl bazinių palūkanų normų vėlinamos“, – pažymi T. Povilauskas.

Savo ruožtu Ž. Mauricas teigia, kad palūkanų didėjimo veikiausiai galima tikėtis tik 2020-aisiais.

„Buvo nemažai lūkesčių, kad ECB seks paskui JAV Federalinį rezervų banką ir didins palūkanų normas jau kitų metų viduryje, tačiau pastaruoju metu lūkesčiai krypsta link to, kad palūkanos galėtų būti didinamos 2020-aisiais.

Netgi kyla abejonių, ar bus apskritai suspėta pradėti kelti palūkanų normas, nes ekonominis ciklas gali pasisukti į kitą pusę, ekonomikos augimas sulėtės, tad, galimas scenarijus, palūkanos taip ir liks žemos. Tai – beprecedentis atvejis, tokio skirtumo tarp palūkanų JAV ir euro zonoje nėra buvę“, – kalba Ž. Mauricas.

Labiausiai trūksta impulso iš atlyginimų augimo

Spręsdamas, kelti palūkanas ar ne, ECB vertina infliacijos rodiklį. Augimą užtikrinančių rodikliu laikomas apie 2 proc. siekiantis infliacijos rodiklis, palūkanos keliamos tuomet, kai šis rodiklis viršija 2 proc. Nors Lietuvoje infliacija yra viena didžiausių ES ir siekia 2,2 proc., bendrai euro zonos infliacija nesiekia nė 1,5 proc., dar daugiau, pastaraisiais mėnesiais ji netgi mažėjo.

„Didėjant naftos kainoms, tikėtina, infliacija šiek tiek pakils, grąžindama viltis, kad palūkanų norma bus keliama, tačiau fundamentalus infliacijos šaltinis yra darbo užmokesčio augimas, kuris daugumoje euro zonos šalių yra vangus. Vokietijoje nedarbas yra labai mažas, tačiau infliacija nedidelė, Švedijoje ekonomikos augimas yra labai spartus, bet infliacija taip pat nedidelė.

Viena to priežasčių yra robotizacija, kuri sumažina darbuotojų derybinę galią, taip pat – globalizacija, darbo rinkos liberalizacija. Tai lemia, kad nemažai daliai darbuotojų darbo užmokestis praktiškai nekyla. O prekių kainos nekyla dėl pasaulinės perprodukcijos, kurią labiausiai skatina Kinija“, – aiškina Ž. Mauricas.

Pasak pašnekovo, infliacija yra pagrindinis kapitalizmo variklis, dėl to centriniai bankai ir nustato kriterijų, kiek turėtų augti kainos. Kai jos neauga, nedidėja ir įmonių pajamos, o tai reiškia, kad įmonės nenori investuoti, samdyti darbuotojų. Kitaip tariant, pasak ekonomisto, infliacijos trūkumas labai koreliuoja su ekonominiais lūkesčiais.

„Dar rizikinga ir tai, kad nekilnojamojo turto (NT), akcijų kainos yra labai užkilusios, ypač tam tikrose valstybėse (anglosaksų šalyse, Skandinavijoje, Vokietijoje, JAV), bet jei atlyginimai ir toliau nedidės, tas kainų kilimas nebus tvarus, gali būti tam tikrų akcijų rinkos, NT kainų griūčių arba korekcijų.

Tiek NT, tiek akcijų kainų korekcija yra glaudžiai susijusi su ekonomine stagnacija, tuomet žmonės neperka NT, laukia kol dar labiau atpigs. Tai gali lemti ne tiek naują krizę, kiek stagnacinį laikotarpį. Todėl defliacija ar infliacijos nebuvimas yra gan pavojingas reiškinys, dėl to centriniai bankai, manau, neskubės kelti palūkanų“, – kalba Ž. Mauricas.

Turintys paskolų neturėtų būti visiškai ramūs

Nors palūkanų padidėjimo prognozės atidedamos, jų padidėjimui ruoštis ir apie tai galvoti reikia visuomet, sako T. Povilauskas.

„ECB veiksmai gali būti ir ankstesni, tačiau kol kas viskas vyksta labai vangiai ir didesnių pokyčių be 2020-ųjų greičiausiai nebus. Kalbant apie tuos, kurie turi būsto paskolas, jiems svarbus yra ir EURIBOR (vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos – LRT.lt) dydis, kuris teigiamas taps kitų metų pabaigoje.

Tačiau bankai, išduodami paskolas, daro palūkanų jautrumo testus, kas būtų, jei įvyktų staigus palūkanų šuolis. Taigi, išduodant paskolas, tai yra įvertinama. Gyventojų padėtis keičiasi, vieni darbą turi, kiti nebe, tad rizikų šia prasme visuomet yra. Bet kuriuo atveju palūkanų augimas bus nuoseklus, o kai gyvenime dalykai vyksta nuosekliai, tam galima pasiruošti. Labai išsigąsti nereikia, tačiau reikia pasiruošti tam, kad ateityje už paskolas reikės mokėti šiek tiek daugiau“, – kalba T. Povilauskas.

Pasak Ž. Maurico, kažkuria prasme turintieji paskolas kurį laiką gali būti ramūs, tačiau net ir esant tokiai situacijai nereikėtų daryti sprendimų, remiantis prielaida, kad tos palūkanos tokios žemos ir liks.

„Žinoma, mes turime labai griežtas atsakingo skolinimosi nuostatas, imant paskolas testuojama, kas nutiktų namų ūkiui palūkanų šuolio metu, tačiau gyventojams reikėtų turėti rezervą, kuris sumažintų palūkanų kilimo grėsmės rizikas. Tačiau tai – vidutinio ar ilgojo laikotarpio grėsmė, artimiausiu metu palūkanų kilimo nesitikima“, – sako ekonomistas.