- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos vienas ilgasis savaitgalis – tik tiek šiemet lietuviams padovanos ateinanti vasara. Liepos 6-ąją, penktadienį, būsiančią Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę lydės dvi savaitgalio dienos.
Įprastai ilgaisiais vasaros savaitgaliais tautiečiai plūsta į pajūrį, taip bent kartą per metus aplankydami Baltiją ir jos kurortus. Tačiau šiemet, kai galimybių bent keletą dienų ištrūkti prie jūros bus mažiau, daugelis turės gerokai pasvarstyti, ar vasaros atostogų laiką skirti Lietuvos pajūriui, ar rinktis poilsį šiltuose kraštuose.
Moka mažiau – gauna daugiau komforto
Kaip teigia kelionių ekspertai, atostogoms dauguma lietuvių turi panašių lūkesčių – atsipalaiduoti, turiningai praleisti laiką ir pasisemti įspūdžių, gauti pakankamai šilumos ir maudynių. Taip pat svarbiu argumentu išlieka galimybė neviršyti atostogoms skirto biudžeto, mėgaujantis komfortu.
„Nors visi mylime Lietuvos pajūrį, yra kelios priežastys, dėl kurių vis daugiau lietuvių pirmenybę teikia poilsiui pietuose. Sprendimą nulemia garantuota šiluma, daugiau komforto ir pramogų, taip pat – mažesnė kaina, – sako Kristina Graužinienė, „Kelionių panoramos“ vadovė. – Kruopštūs paskaičiavimai atskleidžia paradoksą – atostogos Lietuvos pajūryje tampa didesnė prabanga nei kelionė į šiltus kraštus su paslaugų paketu „viskas įskaičiuota“.“
Poilsis be rūpesčių ir striukių
Nepaisant to, kad šiemet vasaros atostogų keliones lietuviai pradėjo intensyviai pirkti dar rudenį, vis dar galima nebrangiai įsigyti kelialapių į šilto klimato šalis. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai savaitės poilsis 5 žvaigždučių viešbutyje Turkijoje atsieis apie 1600 eurų, įskaitant maitinimą ir skrydžio kainą. Norint mokėti pigiau, galima rinktis kuklesnį viešbutį arba pasidairyti atostogų Bulgarijoje. Jei yra galimybių skirti kelis šimtus eurų, apstu pasiūlymų Egipte arba europiečių ypač pamėgtoje Graikijoje. Tačiau visais atvejais, sumokėję už kelialapius, įsigyjate galimybę savaitę ar ilgiau praleisti be jokių rūpesčių – turėsite patogią viešnagę garantuotos šilumos šalyje, skanų ir įvairų maistą, pramogas prie viešbučio ir ant jūros kranto.
Garantijų dėl orų – jokių
Deja, už tokią pačią sumą Baltijos pajūryje tenka susitaikyti su gerokai kuklesnėmis sąlygomis. Jei mėginsite rinktis viešnagę 4-5 žvaigždučių viešbutyje, už 7 nakvynes teks pakloti apie 1300-1400 eurų. Nenustebkite sužinoję, kad net pusryčiai nėra įskaičiuoti į šią kainą, nekalbant apie pietus ar vakarienes. Skirtinguose viešbučiuose pusryčių kaina svyruoja nuo 8 iki 12 eurų vienam žmogui. O įdienojus ir vėl teks susirasti, kur su šeima pietausite ir vakarieniausite. Ne itin prabangiai papietauti su šeima pajūrio kavinėse kainuos apie 40-50 eurų. Pridėjus išlaidas maistui prie savaitės trukmės viešbutyje kainos, išlaidos poilsiui Baltijos kurorte 4 asmenų šeimai kopia per 2000 eurų.
Susitaiko su mažesniu komfortu vietos kurortuose
Tiesa, Lietuvos kurortų galimybėms gyventojai yra atlaidesni. Pamatę viešbučių kainas, dažniausiai ieško alternatyvų – nuomojamų butų ar kambarių. Tačiau šiame sektoriuje apie komfortą kalbėti net neverta, viskuo – maitinimu, patalpų tvarkymu ar bet kuriomis pramogomis – teks pasirūpinti patiems. Beje, pastarosios 4 asmenų šeimai taip pat papildomai kainuos apie 150-300 eurų, jei norėsite palepinti vaikus atrakcionais, nuvykti bent į vieną ekskursiją ar pasiklausyti koncerto.
Didelių reikalavimų Baltijos pajūryje kol kas negalime kelti nei pramogoms, nei papildomiems patogumams.
„Užsienio kurortuose dauguma viešbučių turi baseinus tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vyksta sporto treniruotės, organizuojami užsiėmimai. Pliažuose šalia jūros galite nemokamai pasinaudoti gultais, skėčiais, dušais ir tualetais – deja, šių patogumų vis dar trūksta Baltijos kurortuose“, – vardina kelionių organizatorė.
Ji taip pat pasakoja, kad norą ir vėl atostogas praleisti šiltose šalyse didina galimybė pasisemti daugiau įspūdžių ekskursijose, susipažinti su kitų šalių kultūra, paragauti įvairesnio maisto, egzotiškų daržovių ir vaisių, kurių kaina mažesnė, o kokybė nepalyginamai geresnė.
„Pastebėjome, kad galutinį apsisprendimą pasirenkant atostogų kryptį vis dažniau nulemia saulės ir šilumos garantija, maistas, galimybė pasimėgauti maudynėmis ir rinktis įvairesnes pramogas. Ir, be abejo, kone dukart mažesnė kaina“, - apibendrina kelionių ekspertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: savivalda gydymo įstaigas galės atleisti nuo NT mokesčio
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda. ...
-
Konkurencijos taryba: siūloma perteklinės energijos apskaita gali būti diskriminuojanti
Seime svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų pagamintą ir į tinklą patiektą perteklinę energiją gali diskriminuoti dalį gaminančių vartotojų, sako Konkurencijos taryba. ...
-
Prezidentas pasirašė kailinių žvėrelių ūkių draudimo įstatymą7
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. ...
-
G. Skaistė: nauji pasiūlymai dėl NT mokesčio nekeičia jo esmės4
Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. ...
-
Savivaldybių asociacijos vadovė: apleistą NT būtų galima apmokestinti iki 9 proc. tarifu5
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas. ...
-
Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet smuks, kitąmet – paaugs4
Lėtai atsigaunant realiajam darbo užmokesčiui ir esant silpnai išorės paklausai, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sumažėti 0,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas sieks 1,5 proc., prognozuoja Europos rekon...
-
R. Bilkštytė abejoja, ar norėdami mokėti mažiau NT mokesčio vėjininkai mažins vertę
Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė. ...
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai1
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Seimo komitetas lauks pastabų dėl siūlymo drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Inicijavęs pataisas, kuriomis norima griežtinti prekybininkų ir tiekėjų santykius, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas jų imsis spalio pabaigoje. Iki to laiko komitetas lauks suinteresuotų asmenų ir Konkurencijos tarybos pastabų. ...