Vartotojų teisių gynėjai ilgai kalė lietuviams į galvas, kad reikia žinoti savo teises ir jomis naudotis. Kai lūžis įvyko, pardavėjai pradėjo skųstis, kad pirkėjai piktnaudžiauja savo teisėmis.

Pardavėjai sukruto

Prekybininkai piktinasi, kad gyventojai neva vis dažniau piktnaudžiauja savo teise grąžinti prekes. Esą pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo atvejų, kai likus vos keliems mėnesiams ar net kelioms savaitėms iki garantinio laikotarpio pabaigos, vartotojai atneša pardavėjui netinkamą buitinę techniką, kompiuterius ir kitus elektros bei elektronikos prietaisus ir reikalauja grąžinti sumokėtus pinigus.

"Vienas dažnesnių argumentų – defektas išryškėjo tik nusipirkus prekę. Tačiau kodėl kreipiamasi po metų ar vėliau? Jei prekės gedimas rimtas ir suremontuoti neįmanoma, be abejo, prekė bus pakeista ar grąžinti už ją sumokėti pinigai, bet nedidelį gedimą galima greitai nemokamai pašalinti be padarinių tolesniam prietaiso darbui", – skundėsi bendrovės "Ogmina" Mažmeninės prekybos skyriaus direktorius Robertas Rankelė.

Per praėjusius metus "Ogminoje" būta keliolika atvejų, kai norėta susigrąžinti pinigus už prietaisą baigiantis šio garantinės priežiūros laikui. Kai kurie iš šių ginčų pasiekė teismą.

"Įstatymuose yra spragų, ir gyventojai bando jomis pasinaudoti. Yra buvę nesąžiningų klientų, kurie primygtinai prašo atiduoti pinigus už neva sugedusią metų senumo prekę. Ir mes esame priversti tai padaryti. Tačiau "Topo centre" tai nėra masinis reiškinys", – sakė "Topo grupės" komunikacijos projektų vadovė Asta Keibienė.

Ji pridūrė, kad gyventojai bando grąžinti ir kalėdines dovanas, tačiau iki šiol yra buvę tik keli tokie pirkėjai.

Prašo pakeisti įstatymus

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) teigimu, būta atvejų, kai gyventojai pasinaudoję lengvata susigrąžindavo dalį mokesčių už kompiuterį,o vėliau jį grąžino pardavėjui ir pareikalavo pinigų.

LPĮA siūlo įstatymais apibrėžti, kokiais atvejais prietaisai turėtų būti remontuojami, keičiami į naujus arba grąžinami pinigai, atskaičiavus nusidėvėjimo procentą. Įstatymuose esą turėtų būti nustatyta ir kaip apskaičiuoti natūralų prekių nusidėvėjimą.

"Norint apsaugoti prekybos įmones nuo piktnaudžiavimo atvejų, būtina pinigine išraiška įvertinti grąžinamų prekių nusidėvėjimą. Teisingumo ministerijai esame pateikę siūlymą nustatyti prekėms natūralaus nusidėvėjimo dydžio apskaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į daikto naudojimo laiką, ir įtvirtinti jį kaip galiojantį teisės aktą", – sakė LPĮA vadovas Marius Busilas.

Vartotojai – silpnesnė pusė

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNPI) tvirtina, kad pardavėjo ir pirkėjo ginčuose vartotojas visada yra silpnesnė pusė ir jį būtina ginti.

"Civilinis kodeksas saugo vartotojo, įsigijusio nekokybišką prekę, teises ir numato, kad pardavėjas, grąžindamas vartotojui sumokėtą sumą už netinkamos kokybės prekę, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo", – įstatymus priminė VNPI atstovė viešiesiems ryšiams Rina Šileikaitė.

Anot jos, vartotojai vis geriau žino savo teises ir jas aktyviau gina. Dėl to kasmet skundų skaičius padidėja apie 10 proc.

Daugiausia – 89 proc. vartotojų – skundžiasi dėl netinkamos produkto kokybės, todėl nekorektiška būtų teigti, kad dėl kreipimosi grąžinti pinigus kaltas vien "nesąžiningas" vartotojas.

Ministras kvies pasikalbėti

Teisingumo ministerijos atstovai su vartotojų teisių gynėjais bei prekybininkais dar pernai pavasarį aptarė skundus ir priėjo išvadą, kad dabartinis teisinis reglamentavimas yra geras, tik kartais blogai interpretuojamas. Po diskusijų visoms suinteresuotoms pusėms buvo išsiųstas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kaip tam tikrais atvejais turėtų būti interpretuojami vartotojų teises ginantys įstatymai.

Tačiau teisingumo ministras Remigijus Šimašius dienraščiui sakė, kad veikiausiai teks dar kartą sėsti prie derybų stalo.

"Kai likus kelioms savaitėms iki garantinio termino pabaigos pardavėjui grąžinama keliolika tūkstančių litų kainuojanti prekė, tai jau tikrai piktnaudžiavimas savo teisėmis. Vartotojus reikia ginti, jie šiuose ginčuose yra silpnesnė pusė, bet viską reikia daryti protingai. Jei vis dar kyla ginčų, tikriausiai teks dar kartą viską aptarti. Gali būti, kad teks įvesti papildomas taisykles ar apribojimus", – sakė R.Šimašius.

Skaičiai ir faktai

Per pastaruosius kelerius metus vartotojų skundų dėl garantinės priežiūros prekių grąžinimo padaugėjo daugiau kaip trečdaliu. 2008 m. į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 12 397 vartotojai dėl savo teisių pažeidimų. Tai 34 proc. daugiau nei 2007 m.

Remiantis LPĮA jungiančių įmonių duomenimis, net 75 proc. prekes su defektais grąžinančių pirkėjų reikalauja nutraukti pirkimo–pardavimo sutartis (t. y. grąžinti pinigus pirkėjui).

Taip pat ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos gaunamų skundų kasmet daugėja apie 10 proc. 2007 m. gauta 1850 skundų, 2008 m. – 2096 skundai, 2009 m. – daugiau apie 2250 skundų.

Vartotojų teisę grąžinti įsigytas garantinės priežiūros prekes reglamentuoja Civilinio kodekso bei Ūkio ministerijos nuostatai.