Socialiai remtini žmonės jau pusę metų gali gauti savivaldybių paramą įsigyti ar išsinuomoti būstą. Vis dėlto šia parama nepasinaudojo nė vienas asmuo. Pasak specialistų, pagrindinė problema yra privačių nuomininkų atsisakymas deklaruoti pajamas.

Žmonės, laukiantys socialinio būsto, gali gauti kompensaciją nuomai. Tačiau šia galimybę žmonės naudojasi vangiai. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybėje susidomėjo tik keturi žmonės, tačiau ir jie susidūrė su kliūtimi.

„Didžiausia problema yra ta, jog reikia susirasti savininką, iš kurio tas plotas būtų nuomojamas. Ir savininkas turi prievolę įregistruoti tai Registrų centre. Vienas žmogus norėjo gauti kompensaciją, bet paskutinę akimirką surastasis savininkas atsisakė dalyvauti. Jis pasakė, kad jam tai sukels per daug problemų“, – komentavo Laura Stankevičienė, Kauno savivaldybės gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja.

Pasak Kauno savivaldybės, nepanaudoti beveik pusė milijono eurų grįš į biudžetą. Seimo socialinės apsaugos ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas mano, kad dėl mažo žmonių susidomėjimo parama kalti ir savivaldos rinkimai, nes pasikeitusi valdžia nežino, kaip tinkamai tvarkytis su kylančiomis problemomis.

Kaip sako politikas, norint sumažinti šešėlinį verslą ir padėti žmonėms, reikia keisti įprotį apeiti mokesčių sistemą. O nuomodamiesi butus iš tokių nuomininkų socialiai remtini asmenys paramos negaus. Pasak savivaldybių asociacijos, ši parama suteiktų šeimoms galimybę ne tik išsinuomoti, bet ir pirkti butus, o už pinigus savivaldybės galėtų didinti socialinių būstų plėtrą.

„Atsiradus didesniam finansavimui, bus galima statyti daugiau savivaldybės būstų ir tokiu būdu sudaryti žmonėms galimybę gyventi ir nuomotis. Visą laiką buvo numatyta tik tai socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių atitinkama finansinė parama, o dabar dar ir kompensavimas už savivaldybių būsto nuomą“, – Roma Žakaitienė, Savivaldybių asociacijos direktorė.

Šiuo metu Lietuvoje socialinio būsto laukia daugiau nei 30 tūkstančių gyventojų.