- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms toliau tęsti subsidijų darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo laikotarpį ir taip pat mokėti subsidijas darbdaviams už į darbą sugrįžusius darbuotojus, kurie buvo prastovose.
„Daugiau nei pusė darbuotojų, kurių darbo užmokesčiui per prastovas yra mokamos subsidijos, dirba prekybos, maitinimo ar apgyvendinimo sektoriuose. Be efektyvios valstybės pagalbos apribotose ūkinėse veiklose veikiančioms įmonėms būtų sudėtinga atsitiesti po antrosios pandemijos bangos. Nuosekliam grįžimui į darbą, tęsiame valstybės paramą darbdaviams ir darbuotojams iki rudens. Tikimės, kad taiklesnė valstybės pagalba padės darbdaviams išlaikyti darbuotojus, o jiems – darbo vietas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Subsidijos per prastovas. Tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.
Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui mokėti karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 30 d. Įsigaliojus įstatymui pirmą mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinė alga t.y. 642 eurai „ant popieriaus“, antrąjį mėnesį – 90 procentų MMA, trečiąjį mėnesį – 70 procentų.
Nuo šių metų pradžios už prastovose esančius darbuotojus karantino metu kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tokio dydžio parama bus mokama iki birželio 30 d.
Subsidijos darbuotojams jau dirbant. Darbdaviams siūloma mokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija būtų mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per 6 kalendorinius mėnesius ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu. Darbuotojas taip pat negalėjo būti atleistas iš darbo. Subsidija už į darbą sugrįžusius darbuotojus būtų mokama vieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki liepos 31 d.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinė alga t.y. 642 eurai „ant popieriaus“.
Įdarbinusiems papildomai remiamus bedarbius. Numatoma, kad darbdaviai darbo rinkoje papildomai remiamiems gyventojams priskaičiuotą darbo užmokestį turėtų mokėti atlikdami mokėjimo pavedimą. Tikimasi, kad toks siūlomas pakeitimas prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos šalyje mažinimo.
SADM nuotr.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...