95-erių Napaleonas iš Miežiškių savo rankomis pasistatė namą. Turi daugiau turto.
„Aštuonios vištos, gaidys, septyni karveliai, dvi katės, šuo. Ir dar valstybė siūlo renovuoti namus. Apseis be manęs, labai gerai. Dukrai užrašiau, gal ką darys, stogą reikia keist“, – sakė Panevėžio rajono gyventojas Napaleonas.
Renovacija nebedomina ir kaimyno.
„Pradinis įnašas, toj pensijoj, patys suprantat. Aš nesakau, kad badauju, ant duonos turiu, bet jau nepalyginsi, kai dirbai“, – teigė Panevėžio rajono gyventojas Arūnas.
Kitapus gyvenanti moteris norėtų taupesnių, šiltesnių namų, bet kol kas tai – tik svajonė.
„Aš irgi norėčiau apsišiltint namą, na, pinigai, viskas atsiremia į pinigus. Iš pensijos kiek gali žmogus susitaupyt?“ – svarstė Panevėžio rajono gyventoja Vitalija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valstybę ištiko eilinis paradoksas. Privačių namų renovacijai valstybės skirti milijonai lieka nepanaudoti.
„Iki 20 milijonų buvo skirta pinigų ir buvo panaudota apie 5 milijonus eurų lėšų“, – sakė Būsto prieinamumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Martinas Nyderis.
Kas stabdo?
„Šiaip taip, daug to biurokratizmo būtų, daug reikalų“, – atsakė Arūnas
„Ir ten turi kažkas prižiūrėt tuos statybininkus, na, tai labai sudėtinga“, – pridūrė Vitalija.
Kalbintieji bijo, kad per didelė našta tenka atsakyti už namo renovaciją, prašant paramos ir įvertinant rizikas. Sako, patiems reikėtų pradėti nuo renovacijos sprendimų, projektuotojų ir rangovų paieškos, dokumentacijos tvarkymo. O kas, jei po viso to atlikta renovacija neatitiks paramos reikalavimų?
Be viso to, kaimuose gajus prietaras.
„Kad jeigu išėjęs į pensiją žmogus pradeda ką nors statyti, renovuoti, tai tu jame nebegyvensi arba labai trumpai“, – sakė Arūnas.
Kas nori gyvenimą mainyti į renovaciją?
„Ne, ne, ne, ne, ne, ką jūs“, – atkirto Arūnas.
Viltys dedamos į jaunesnius žmones arba naujakurius, sako seniūnas. Renovacijos mechanizmas, palyginti su daugiabučių renovacija, – keblus, o kaimo žmonėms neaiškus.
„Turi pasidaryt viską iš savų lėšų, tada surinkt dokumentus, išlaidas, viskas turi būti su sąskaitomis, projektėliais, turi pristatyt ir tada po kiek laiko to vertinimo tu gauni kažkokią kompensaciją“, – pasakojo Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika.
Aplinkos ministerija sutinka, kad privačių namų renovacija gyventojams yra sudėtingesnė negu daugiabučių.
„Dabar Aplinkos ministerija yra pasitvirtinusi nacionalinį klimato fondą, kuriame tiek pažeidžiami gyventojai, kurie kūrenasi iškastiniu kuru, tiek neiškastiniu – gaus ženkliai didesnę paramą individualių namų modernizavimui ir bus apmokama 100 proc. techninė parama“, – teigė Būsto prieinamumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Martinas Nyderis.
Vadinasi, gyventojui nekainuos techninis pasirengimas modernizavimui – jį apmokės valstybė. Be to, nuo metų iki pusantrų pailgintas terminas paraiškoms teikti. Pagrindinis reikalavimas – kad privatus namas pasiektų ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sutaupytų 40 procentų šilumos.
Naujausi komentarai