Pardavėjai nenori šypsotis

Uostamiestyje katastrofiškai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Sąžiningo ir darbštaus personalo paiešką darbdaviai vadina tragedija ir nuolatiniu galvos skausmu.

Pradėjo skųstis ir prekybininkai. Nors kasmet paruošiama per šimtą naujų pardavėjų, darbo biržoje įregistruota dešimtys dirbti pasiruošusių klaipėdiečių, parduotuvių vitrinos ir skelbimų lentos mirga pranešimais apie siūlomą darbą, pardavėjų duona klaipėdiečiams atrodo sprangi. Maži atlyginimai, ilgos darbo valandos ir daugybė pareigų atbaido žmones nuo darbo už prekystalio ar prie kasos aparato, o prekybininkai patiria nuostolių.

Nėra iš ko rinktis

Pardavėjų paklausa uostamiestyje pralenkia net statybininkų paklausą. Šio segmento darbuotojų trūksta tiek besiplečiantiems prekybos centrams, tiek specializuotoms avalynės, bižuterijos, optikos, gėlių, drabužių, avalynės parduotuvėms.

Nors Klaipėdos darbo biržoje įregistruota per šimtą panašaus darbo patirtį turinčių ir pasiruošusių dirbti įvairaus amžiaus klaipėdiečių, Klaipėdos turizmo mokykla kasmet profesionaliai paruošia kelias dešimtis pardavėjų, prekių žinovų bei komersantų, uostamiesčio prekybininkai skundžiasi neturį iš ko rinktis.

Pardavėjai, pasak specializuotų parduotuvių vadovų, nemoka privilioti pirkėjų ir įkalbėti juos įsigyti kuo daugiau prekių.

Nemoka suvilioti

Įmonės pavadinimo prašiusi neskelbti vadybininkė Oksana teigė, kad Klaipėdoje surasti kvalifikuotą, sąžiningą pardavėją – beveik stebuklas. Šešis filialus skirtinguose šalies miestuose turinčios moteriška avalyne prekiaujančios firmos atstovė įsitikino, kad uostamiestyje tai padaryti kur kas sudėtingiau nei mažesnėse gyvenvietėse ar net sostinėje. Ieškanti pardavėjų įmonė sulaukė apie 50 gyvenimo aprašymų, tačiau nė vieno tinkamo pretendento dar neišsirinko.

Moteris teigė, kad klaipėdiečiai pernelyg pasitiki savimi. Dažniausiai pasiūlymu dirbti parduotuvėje susivilioja jauni žmonės, studentai. Manydami, kad tai – lengvas, specifinių įgūdžių nereikalaujantis darbas – tereikia išmušti čekį už įsigytą pirkinį, – jaunuoliai nė kiek nesistengia pagerinti savo ir parduotuvės įvaizdžio net elementariu mandagumu. Profesionalus aptarnavimas – retenybė.

Vadybininkė neslėpė, kad kiekvienos įmonės savininko tikslas – kuo didesnis pelnas, todėl jam reikalingi subtiliai dantis užkalbėti ir priversti įsigyti prekę sugebantys darbuotojai.

„Prekybos centruose žmonės lankosi ir lankysis nepaisant to, kaip plačiai nusišypsojo kasininkė. Specializuotoms parduotuvėms reikalingi žmonės, sugebantys pagerinti nuotaiką ne tik pirkėjui, bet ir kitiems kolektyvo nariams. Pardavėjams turi rūpėti nepaleisti klientų, parduoti kuo daugiau prekių, padidinti įmonės pelną. Kartu ir savo pajamas – pardavėjo darbo užmokestis priklauso nuo parduotų gaminių skaičiaus, darbščiausi dukart per metus gauna premijas, apdovanojimus, kitaip skatinami“, - atviravo ponia Oksana.

Pardavimas – menas

Kad pardavimas yra meistriškumas, kurio reikia išmokti, sutiko ir Klaipėdos turizmo mokyklos direktorė Milda Višomirskienė. Dešimt ar dvylika klasių baigę jaunuoliai per trejus ar dvejus metus šioje mokykloje gali įgyti pardavėjo, prekių žinovo ar komersanto specialybę.

Greta būsimai profesijai reikalingų darbo kompiuteriu, kasos aparatu, ekonomikos, verslo pagrindų, maisto ir ne maisto prekių mokslo pradmenų ir kitų specifinių žinių merginos bei vaikinai mokosi ir pirkėjų viliojimo meno.

Mokykloje dėstoma profesinė etika, psichologija, kalbos kultūra. Jeigu anksčiau atrodydavo keista, kad pardavėja su kiekvienu žmogumi bendrauja šiltai kaip su senu pažįstamu, plačiai šypsosi, subtiliai reklamuoja prekę, dėkoja už pirkinį, ragina vėl apsilankyti, šiandien neįmanoma to nedaryti.

Jeigu gamta neapdovanojo tokiomis savybėmis kaip komunikabilumas, gebėjimas su bet kuriu klientu užmegzti kontaktą, akimirksniu suvokti, ko nori kitas asmuo ir neįkyriai nukreipti jo mąstymą reikiama linkme, to reikia atkakliai mokytis.

Patirtis neįkainojama

M. Višomirskienė sutiko, kad mokydamasis vien teorijos geru pardavėju netapsi. Todėl net 70 procentų pardavėjų, prekių žinovų ir komersantų mokymo programų sudaro praktika.

Praktinių darbo įgūdžių jaunuoliai įgyja besidarbuodami mokykloje esančioje parduotuvėje. Čia jie išmoksta ne tik bendrauti su pirkėjais, dirbti kasos aparatais ir teisingai duoti grąžą. Mokiniai patys užsako prekes, apskaičiuoja pelną, atlieka inventorizaciją, dirba su sąskaitomis-faktūromis bei kitais dokumentais, t. y. visapusiškai rūpinasi sėkmingu parduotuvės egzistavimu ir įgyja neįkainojamos patirties.

Mokiniams sudarytos sąlygos kelis mėnesius atlikti praktiką prekybos centruose. Nemažai praktikantų vėliau ten įsidarbina.

Direktorė mano, kad pardavėjas – labai reikalinga ir perspektyvi profesija. Šiuo metu jos mokosi 128 jaunuoliai. „Kadangi parduotuvių, prekybos centrų tinklai vis plečiasi, pardavėjų nuolat trūksta ir trūks. Be to, didėja ir šio segmento darbuotojų atlyginimai“, - sakė M. Višomirskienė.

Darbuotojus išmoko

Didžiausią aptarnavimo sferos darbuotojų trūkumą jaučia prekybos centrai. Čia skelbimai apie pardavėjoms-kasininkėms, salės darbuotojams siūlomą darbą kabo nuolat, tačiau jais susidominčių nėra itin daug.

„Prekybos centrų kasininkai-pardavėjai, kartais vadinami salės darbuotojais, yra tas segmentas, kuriame dėl įvairių priežasčių vyksta didžiausia darbuotojų kaita, - sakė UAB „RIMI Lietuva“, kurios prekybos centruose uostamiestyje dirba per 100 žmonių, personalo vadovė Milda Šakalienė. - Pavyzdžiui, prekybos centruose aktyviai įdarbiname studentus. Jiems sudaromas palankus grafikas, galima dirbti, nenutraukiant studijų. Tačiau prasidėjus sesijai, rašant baigiamąjį darbą jiems neretai tenka darbo atsisakyti ilgesniam laikui.“

Anot UAB “VP Market” prekybos tinklo, kurio parduotuvėse Klaipėdoje dirba apie 550 pardavėjų, atstovės ryšiams su visuomene Viktorijos Jakubauskaitės, surasti gerų darbuotojų sunku todėl, kad labai daug kvalifikuotų specialistų išvažiuoja uždarbiauti į užsienį. „Ne tik pardavėjų, kasininkų, bet ir konditerių, kulinarų, virėjų, mėsininkų ieškome nuolat. Juos mokome, paruošiame darbui. Esame įkūrę Mokymo centrą su daugiau kaip 50 mokymo programų. Čia mokosi, tobulinasi, gerina kvalifikaciją ir įmonės administracijos darbuotojai, viduriniosios, aukščiausiosios grandies vadovai“, - pasakojo V. Jakubauskaitė.

Dar viena priežastimi, kodėl prekybos centruose vyksta personalo kaita, minimas darbuotojų pareigų paaukštinimas. „Stengiamasi sudaryti galimybes kopti karjeros laiptais kompanijos viduje. Pakilus į viršų, žemesnė pozicija lieka laisva. Turime ne vieną pavyzdį, kai kasininkais-pardavėjais dirbę darbuotojai tapo vidutinės grandies vadovais, komercijos vadybininkais, parduotuvių direktoriais ar net departamento vadovais“, - tikino „VP Market“ atstovė.

Trūksta vaikinų

Prekybos centrai darbo patirties ir net specialaus išsilavinimo paprastai nereikalauja. „Daugiausiai reikalavimų taikome asmeninėms savybėms.

Pretendentai turi suprasti, kas yra darbas su klientais ir norėti jį dirbti, sugebėti bendrauti ir norėti mokytis. Visų kitų darbo subtilybių išmokome mes“, - teigė M. Šakalienė.

Išvaizdos, amžiaus, lyties kriterijai pardavėjams esą netaikomi. Tačiau pardavėjomis dažniausiai dirba jaunos merginos. „Prekyba visais laikais buvo moterų sritis. Mielai priimame dirbti ir vaikinus, tačiau vyrai dažniau renkasi sunkų fizinį darbą nei sėdi prie kasos“, - pažymėjo „RIMI Lietuva“ personalo vadovė.

Specializuotose parduotuvėse vaikinų už prekystalio taip pat nedažnai pamatysi. Tačiau tose prekybos šakose, kurios visuomenės sąmonėje tiesiogiai asocijuojasi su vyrišku racionaliu protu ar atletišku kūnu, merginos jų pakeisti negali. Moteris, aiškinanti naujausios kompiuterinės programos privalumus, atrodo taip pat nepatikimai, kaip vaikinukas, postringaujantis apie kremo nuo raukšlių ar kvepalų aromato subtilumus.

Vaikinai dažniau renkasi ne pardavėjo, bet prekybos komersanto specialybę, kuri leidžia vėliau įsidarbinti vadybininku. Klaipėdos turizmo mokykloje pardavėjais, prekių žinovais ir prekybos komersantais šiuo metu ruošiasi tapti 17 vaikinų.

Klaidos kainuoja

Nemažai žmonių klaidingai mano, kad pardavėjo pareiga – šypsotis, įkyriai siūlyti ar net primygtinai reikalauti įsigyti tam tikrą prekę, o gautus pinigėlius sąžiningai ir tvarkingai „įmušti“ į kasą.

„Pardavėjų pareigos dažnai priklauso nuo parduotuvės dydžio. Tarkime, „RIMI Hypermarket“ prekybos centre, kuriame dirba per 200 darbuotojų, pagrindinis kasininkų - pardavėjų darbas – prie kasų. Tačiau mažesnėse parduotuvėse, o tokių – dauguma, jie yra atsakingi ir už tvarką, prekių išdėstymą, higieną, pirkėjų konsultavimą. Darbuotojai tampa vis universalesni – vieną dieną dirba prie kasos, kitą – salėje“, - aiškino M. Šakalienė.

Pastangos ir asmeniniai sugebėjimai dažniausiai įvertinami minimaliu darbo užmokesčiu – procentai nuo apyvartos priskaičiuojami ne visur. Be to, pardavėjai yra materialiai atsakingi už padarytas klaidas, pavyzdžiui, nuskenavus ne visas prekes, neteisingai davus grąžos. Už visus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus darbuotojas gali tikėtis būti nubaustas. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai ir itin atidžiai. Sprendimai būna įvairūs: įspėjimas, papeikimas, svarstymas kolektyve, atleidimas. Stambių vagysčių atvejais darbuotojas perduodamas policijai.

Išlėkti iš darbo galima ir už girtavimą darbovietėje.

Suteikia privilegijų

„VP Market“ ir „RIMI Lietuva“ atstovės mano, kad pardavėjo darbo specifika prekybos centre ir specializuotoje parduotuvėje skiriasi nežymiai. Pirmuosiuose, anot jų, didesni pirkėjų srautai, reikia įsiminti daugiau informacijos. Tačiau ir karjeros galimybės čia esą didesnės.

Vieninteliu pardavėjo darbo trūkumu įvardijamas atlyginimas, kuris yra vienas žemiausių rinkoje.

Privalumais M. Šakalienė nurodė patogų darbo grafiką, formuojamą atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus (pavyzdžiui, kelias dienas iš eilės žmogus dirba, kelias ilsisi), oficialų ir visada laiku sumokamą atlyginimą, galimybę tobulėti, mokytis darbdavio investicijų dėka.

V. Jakubauskaitė minėjo, kad naudos – kelti kvalifikaciją ir daryti karjerą, gauti apdovanojimą už įdėtas pastangas – turi ne tik bet kuris darbuotojas, bet ir jo šeimos nariai. Pavyzdžiui, vyresni nei šešiolikos metų darbuotojų vaikai pirmumo tvarka gali įsidarbinti įmonėje vasaros sezonui ar ilgesniam laikui.