Vasariniai batai, kosmetika, ventiliatorius, rašomasis stalas, sofa – šiuos ir galybę kitų atiduodamų daiktų galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančioje grupėje „Free Your Stuff LT / Atiduotuvė“. Tai pasaulyje paplitusio bendruomeninio judėjimo dalis, kurio tikslas – išgelbėti nuo išmetimo kuo daugiau naudoti vis dar tinkamų daiktų ir taip suteikti jiems naują gyvenimą.

Populiarios visame pasaulyje

Socialiniame tinkle veikiančioje lietuviškoje „Free Your Stuff LT / Atiduotuvė“ grupėje kiekvienas gali įdėti skelbimą apie atiduodamą daiktą ir būti greitai išgirstas, mat šios grupės narių skaičius jau pasiekė 46 tūkst. žmonių.

„Atiduotuvių idėjos paplitusios visame pasaulyje, dažniau jos susijusios su kokia nors erdve, pavyzdžiui, bendruomenės centru, skvotu ir panašia vieta, kurioje galima palikti nereikalingus daiktus. Man teko lankytis tokiose vietose Varšuvoje, Prahoje, Berlyne, Niujorke.

Mane labiausiai sužavėjo Niujorke kartą per mėnesį vykdavęs „Really Really Free Market“ – čia žmonės galėjo atnešti nereikalingus daiktus bei pasiimti reikalingų. Grįžusi iš JAV, kelis mainų turgus surengiau Vilniuje, o gyvenimui po truputį persikeliant į virtualią erdvę, atsidarė ir „Facebook“ atiduotuvė“, – pasakoja didžiausios lietuviškos atiduotuvės įkūrėja bei grupės administratorė Ugnė.

Anot jos, žmonės prie šios grupės jungiasi dėl labai skirtingų priežasčių – vieniems svarbi ekologija, kiti nori padėti sunkiau besiverčiantiems, treti neišgali įsigyti reikalingų daiktų, ketvirti, deja, nori krūvos daiktų vien tik dėl to, kad jie nemokami.

Laimi visi

„Žmonės įsigyja vis daugiau daiktų ir vis dažniau juos išmeta ar tiesiog palieka šalia komunalinių atliekų surinkimo konteinerių galvodami, kad juos pasiims tie, kuriems reikia.

Nors tokie ketinimai geri, tačiau veiksmai – ne visuomet teisingi, mat taip numesti daiktai dažniausia vis tiek patenka į bendrą atliekų srautą.

Nors tokie ketinimai geri, tačiau veiksmai – ne visuomet teisingi, mat taip numesti daiktai dažniausia vis tiek patenka į bendrą atliekų srautą. Nors nei tekstilei, nei keramikai, nei elektronikai ar baldamas tarp komunalinių atliekų tikrai ne vieta“, – sako ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva Skrupskelienė.

Anot D. Skrupskelienės, kur kas geriau, jeigu dar geri daiktai būtų ne „eksponuojami“ šalia atliekų konteinerių, o keliautų į tų žmonių rankas, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Dėl to laimi visi – padedama kitiems, o kartu mažėja aplinkos užterštumas, mat buityje susikaupiančios atliekos yra geriau tvarkomos, rūšiuojamos.

„Kita išeitis – nereikalingus baldus, buitinės technikos prietaisus ar kitus namų apyvokos daiktus tiesiog pristatyti į artimiausią stambiagabaričių atliekų surinkimo vietą, kur jomis bus

tinkamai pasirūpinta. Tokios atliekos jokiu būdu neturėtų papulti į bendrą komunalinių atliekų srautą“, – pridūrė D. Skrupskelienė.

Atiduotuvės dar populiarės

Lietuvišką atiduotuvę socialiniame tinkle administruojanti Ugnė mano, kad šis reiškinys dar gali populiarėti, mat susidomėjimas ekologijos idėjomis auga.

„Gyvendami masinio vartojimo ir pertekliaus laikais, retai susimąstome apie daiktus, savo priklausomybę nuo jų bei tolimesnį daiktų likimą, kuomet jie nebegali atlikti savo funkcijos ar tampa tiesiog nemadingais“, – sako Ugnė.

Jos manymu, atiduotuvės prisideda prie to, kad daug mažiau daiktų iškeliauja į sąvartynus, jų mažiau nuperkama, o tai, turbūt, turi teigiamos įtakos ne tik ekologijai, bet ir iniciatyvose dalyvaujančių asmenų piniginių storiui.

Bent pusė lietuvių turi nereikalingų daiktų

D. Skrupskelienės teigimu, žmonės nereikalingus daiktus išmeta iškart arba iš pradžių juos kaupia ir tik po to išmeta. Tai patvirtina ir „Ecoservice“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie nebenaudojamų daiktų kaupimą.

Apklausos rezultatai parodė, kad 21 proc. lietuvių galvoja namuose turintys daug nereikalingų daiktų, dar 35 proc. mano, kad tokių daiktų turi bent vieną kitą.

„Kaip paaiškėjo, dauguma žmonių turi daiktų, kuriuos gali atiduoti, juolab, kad net daugiau nei pusė respondentų pripažino, jog atsikratę nereikalingų daiktų iš tiesų jautė palengvėjimą“, – komentuoja D. Skrupskelienė.

Gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas naudojant Omnibus metodą. Iš viso buvo apklausti 1003 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.