„Gazprom“ pasitraukus, Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendins ES reikalavimus dujų sektoriuje - A. Butkevičius

Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ sprendimą pasitraukti iš Lietuvos galėjo lemti Vokietijos energetikos kompanijos E.ON išėjimas bei Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimai, mano šalies premjeras. Algirdo Butkevičiaus teigimu, „Gazprom“ pasitraukimas reiškia, kad Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių įgyvendins ES reikalavimus dujų sektoriuje.

„Aš manau, kad „Gazprom“ priėmė sprendimą parduoti akcijas dėl to, kad E.ON sprendimą buvo priėmęs, ir kitas labai svarbus aspektas, kad mes jau įgyvendinom Trečiąjį energetikos paketą, o pakete aiškiai numatyta, kad „Amber Grid“ akcijos, kurios nepriklauso valstybei ir jeigu jos priklauso kitoms užsienio kompanijoms, tos kitos kompanijos negali dalyvauti bendrovės valdyme. Galbūt šitas aspektas irgi buvo labai svarbus“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, „Gazprom“ pasitraukimas reiškia, kad Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių įgyvendins ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, atskirdama dujų perdavimą, tiekimą ir skirstymą.

„Jų akcijų pardavimas leidžia jau pilnai pasakyt, kad mes įgyvendintume trečiąjį energetikos paketą ir pirmoji Lietuva iš Baltijos šalių, kuri jį įgyvendins“, - teigė premjeras.

Buvęs energetikos viceministras ir nepriklausomas konsultantas Romas Švedas taip pat mano, kad Lietuvai, atrodo, pavyks iki galo įgyvendinti Trečiąjį ES energetikos paketą, kuris dujų sektoriuje reikalauja atskirti dujų tiekimo ir pardavimo verslą nuo transportavimo veiklos.

„Tai bus pirmas atvejis, kai šios teisės normos bus įgyvendintos vienos didžiausių ir įtakingų bendrovių - „Gazprom“ - atžvilgiu. Tai gerai ir reiškia, kad dujų sektoriuje bus daugiau rinkos ir daugiau skaidrumo“, - „Verslo žinioms“ sakė R.Švedas. 

Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos analitikas Valdemaras Katkus mano, kad „Gazprom" ir jos partnerės E.ON pasitraukimą iš Lietuvos lėmė Lietuvos energetikoje atsiradusi ES jurisdikcija ir baigiamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Kita vertus, R.Švedas teigia, kad „Gazprom“ pasitraukimas nereiškia, kad Rusija Lietuvoje atsisako įtakos ir kitų galios priemonių, todėl šalies politikai turėtų likti budrūs.

„Jau vien tai, kad dabar svarstome „Gazprom“ santykius su Lietuva, o ne mūsų ūkinių subjektų santykius, daug ką pasako: „Gazprom“ buvo ir, matyt, liks ne komercinė bendrovė, o Rusijos vyriausybės politikos įrankis“, - sakė R.Švedas.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad perėmusi „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ kontrolę, Lietuva turės rinkos principais grįstą dujų sektorių.

Rusijos koncernas „Gazprom“ už 417,1 mln. litų pardavė bendrovių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijas - sandoriai turėtų būti baigti ketvirtadienį. Kartu su neseniai iš E.ON išpirktomis akcijomis Lietuva už dviejų dujų įmonių akcijas sumokės apie 807 mln. litų. 

Įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą, iki šių metų spalio pabaigos „Gazprom“ turėjo parduoti vienos iš dviejų dujų įmonių akcijas - „Lietuvos dujų“ arba „Amber Grid“ - arba pasitraukti iš vienos jų valdymo.

Pagal ES reikalavimus dujų sektoriaus pertvarka Lietuvoje pradėta dar 2011-2012 metais, ir „ Gazprom“ jai iš pradžių labai priešinosi. Įgyvendinant ją, pernai nuo „Lietuvos dujų“ atskirta dujų perdavimo veikla - ji atiteko naujai įmonei „Amber Grid“. Šiemet pertvarkomos ir „Lietuvos dujos“ - joms liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą iki spalio perims antrinė įmonė „Dujų skirstymo operatorius“.

„Gazprom“ pardavus po 37,1 proc. akcijų, valstybė netiesiogiai kontroliuos 96,63 proc. „Lietuvos dujų“ ir 96,56 proc. „Amber Grid“akcijų.

A.Butkevičius: su „Gazprom“ reikia kalbėti draugiškai

Lietuvos premjeras teigia, kad dėl dujų kainos ir tranzito sąlygų su iš Lietuvos dujų sektoriaus išeinančiu Rusijos koncernu „Gazprom“ reikės tartis draugiškai. Pasak Algirdo Butkevičiaus, artimiausiu metu Vyriausybė pradės derybas dėl dujų kainos Lietuvai po 2016 metų.

„Aš manau, kad ieškant sprendimo dialogo būdu - aišku, tai nėra lengva ar paprasta - bet aš matau tik tokį kelią tariantis, ir dėl dujų kainos teisingos, ir dėl tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį. Aš manau, kariauti nereikia, valdžia turi ne gyvent tam tikromis iliuzijomis ir maitint visuomenę, bet aiškiai pabrėžti, ką ji daro, ko ji siekia ir kaip sekasi tai įgyvendint. Bet laukia mūsų tolimesnis darbas su „Gazprom“ - tartis dėl dujų kainos 2016 metais“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

„Gazprom“ gegužės pradžioje apie 20 proc. sumažino 2013-2015 metų dujų kainą bendrovei „Lietuvos dujos“ mainais už pažadą, kad įmonė neinicijuos naujo ieškinio arbitraže. Tačiau Lietuvos Vyriausybė ketina toliau bylinėtis su koncernu Stokholmo arbitraže dėl maždaug 4,5 mlrd. litų kompensacijos už dujas, per brangiai pirktas iki 2012 metų.

Be to, dėl neteisingų dujų kainų Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims „Gazprom“ gresia Europos Komisijos sankcijos, o Lietuvos Konkurencijos taryba praėjusią savaitę skyrė koncernui 123 mln. litų baudą. 

Lietuvai ir „Gazprom“ derantis dėl dujų kainų nuo 2016 metų, kai baigsis dabartinė sutartis su „Lietuvos dujomis“, Klaipėdoje jau veiks suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, tad „Gazprom“ nebebus vienintelis tiekėjas, dėl ko gali pagerėti šalies derybų pozicijos.

Derantis dėl naujos kainos, „Lietuvos dujoms“ ir jos akcininkei „Lietuvos energijai“, tikėtina, teks susiderėti dėl naujos kainos formulės ir dabartinės sutarties sąlygos „take or pay“ („imk arba mokėk“). Pastaroji sąlyga jau seniai netenkina Lietuvos, tuo metu dėl dujų kainos formulės, kuri dabar dujų kainą susieja su naftos produktų kainomis, esama įvairių nuomonių. 

„Verslo žinių“ žiniomis, „Gazprom“ jau gegužę pasiūlė dujų kainą Lietuvai suvienodinti su Vokietijai parduodamų rusiškos kilmės dujų kaina (angl. „German Eastern border price“) arba susieti ją su vadinamuoju BAFA (Vokietijos federalinė ūkio ir eksporto kontrolės įstaiga) indeksu, kuris suskaičiuojamas išvedant visų Vokietijos dujų importo šaltinių kainos vidurkį ir priduriant transportavimo koeficientą.

Šiuo metu „Gazprom“ parduodamaų dujų kaina „Lietuvos dujoms“, neoficialiomis žiniomis, yra apie 370 JAV dolerių. Balandį ji siekė apie 479 dolerius už 1 tūkst. kubų (1219 litų).

„Gazprom“ tranzitą į Karaliaučių per Lietuvą siekia užtikrinti tarpvyriausybine sutartimi, tačiau Lietuva su tuo nesutinka. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę pareiškė, kad „Gazprom“ pardavus „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas, Lietuva užtikrins dujų tranzitą.