Tvirti kaip uola – taip Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus apibūdina praėjusių metų bankų rezultatus. Uždirbtas kone 0,5 mlrd. eurų pelnas, nepaisant karo ir ekonomikos sulėtėjimo.

„Rekordinis pelnas – 42 proc. augimas, arba 140 mln. eurų padidėjimas, palyginti su 2021 m.“, – lygino G. Šimkus.

Geriau gyventi bankams leido Europos Centrinio Banko (ECB) keliamos palūkanų normos, išduota ir daugiau paskolų. Vien gyventojų paskolos per metus išaugo daugiau nei 1,5 mrld. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip pat auga paslaugų ir komisinių pajamos – tiek dėl išaugusių mokėjimo apimties paslaugų, kitų paslaugų apimties. Turbūt įtakos turėjo ir įkainių padidėjimas“, – svarstė G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, bankų sistema saugi. Net ir sumažėjus pusei laikomų indėlių, juos atsverti galėtų kitas turtas. Tad bankų aukso amžiuje nėra pagrindo atsisakyti naujo mokesčio.

„Supratome, kad gali būti ir objekyviai pelningi metai, t. y. įvedamas 50 proc. viršaus. Tai skaičuojama per keletos metų vidurkį. Suprantame, kad būtų taikoma tik tai daliai“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Mokestis bankams Vyriausybei gali būti pristatytas jau ryt, tačiau Bankų asociacija valdžiai daro vis didesnį spaudimą – jau kreipėsi į Europos Komisiją dėl mokesčio išaiškinimo. Dabar mokesčiui nepritarti ragina ir ministrus.

„Šiandien jis vadinamas laikinu, bet nepasitikime, kad toks mokestis netaps nuolatiniu ar nebus pratęstas. Žinome, kad kitais metais rinkimai ir niekas nenori prisiimti atsakomybės tai garantuoti“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

„Asociacija suinteresuota ginti klientų interesus. Jų veiksmai suprantami, žiūrint iš privačių subjektų pusės“, – akcentavo M. Lingė.

Bankus ginanti asociacija tikina, kad netikėto pelno apmokestinimas jau pasėjo nepasitikėjimą tarp investuotojų. Esą juntama, kad Lietuvoje veikiantys bankai puolami politiškai.

„Bankai pelno mokestį sumokės, bet paraleliai pakels paslaugų įkainius, kad galėtų kompensuoti praradimus dėl papildomo mokesčio savo finansams. Ar mokestis labai pakenks investiciniam klimatui Lietuvoje – manau, ne“, – svarstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Bankai nesupranta, kodėl piešiamas netikėtai gautų viršpelnių vaizdas. Esą bankai uždirbo dėl kokybiškų verlo sprendimų.

„Kai ateis krizė, nes ekonominis ciklas niekur nedingo, kas turės mokėti už nuostolius? Ar vėl bus lūkestis, kad kredito įstaigos kompensuos nuostolius, o kai bus pelningi metai, iš jų bus atimama?“ – retoriškai klausė E. Čipkutė.

Kai ateis krizė, nes ekonominis ciklas niekur nedingo, kas turės mokėti už nuostolius?

Lietuvos bankas aiškina, kad pandemijos nuostolius Lietuvos bankai atsvėrė ne todėl, kad gerai dirbo, o todėl, kad valdžia rėmė gyventojus ir verslą, tad bankuose augo ir indėliai.

„Mes džiaugiamės ir gerai, kad banko neveiksnių paskolų yra mažai, paskolų portfelių kokybė gera, bet kartu tai yra ir ankstesnių sprendimų rezultatas“, – pabrėžė G. Šimkus.

Per dvejus metus iš solidarumo mokesčio tikimasi surinkti 0,5 mlrd. eurų. Jį mokėti turėtų visi bankai. Šiemet sudarytų paskolų sutarčių mokestis nepalies.

„Šie metai netinkami tokiems mokesčiams įvesti. Bus ekonomikos recesija, mažėjantys bankų pelnai“, – teigė A. Izgorodinas.

Apmokestinti netikėtą bankų pelną kol kas ryžosi tik viena euro zonos šalis