Vašingtono arbitraže šalių ginčą nagrinės trys arbitrai - po vieną "Veolia" ir Lietuvos paskirtą atstovą bei abiejų šalių sutarimu paskirtas pirmininkas.

Tarptautinis investicinių ginčų arbitražas(ICSID) savo interneto svetainėje nurodo, kad arbitražui bylai vadovaus Šveicarijos ir Brazilijos pilietis Laurentas Levy (Loranas Levi), "Veolia" paskirtas čilietis Francisco Orrego Vicuna (Franciskas Orega Vikunja) ir Lietuvos paskirtas britas Toby Landau (Tobis Landau).

L. Levy yra tarptautiniuose arbitražuose dirbančios teisininkų bendrovės "Levy Kaufmann-Kohler" partneris. Jis turi patirties, sprendžiant naftos, dujų, oro bei kosmoso ir finansų įmonių ginčus. Jis yra išsprendęs per 200 arbitražo bylų.

T. Landau daugiau nei 20 metų dirba advokatu ir arbitru Esekso teismo rūmuose, Didžiojoje Britanijoje. Teisininkas turi patirties sprendžiant užsienio investicijų, užsienio prekybos, jungtinių verslų, energetikos ir kitų didelės apimties infrastruktūros projektų, naftos ir dujų, telekomunikacijų, laivybos bendrovių ginčus. Visame pasaulyje jis yra sprendęs daugiau kaip 280 didelių tarptautinių ginčų.

F. O.Vicuna dirba Didžiosios Britanijos teisininkų įmonėje "20 Essex Street", jis yra pirmininkavęs arbitrų kolegijoms Venesueloje, Ispanijoje, Egipte, Vengrijoje, Argentinoje, Turkijoje ir Čilėje, kur sprendė komercinės teisės, investicijų, laivybos teisės, aplinkosaugos ir tarptautinės prekybos ginčus.

"Veolia Enviroment" valdoma įmonė "Veolia Baltics & Eastern Europe" kartu su "Vilniaus energija" ir "Litesko" sausio pabaigoje ICSID pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų, įskaitant šilumos punktus, Lietuvoje nusavinimo. Neatmetama, kad galutinė ieškinio suma bus didesnė.

Paskyrus arbitrus, jie sprendžia dėl jurisdikcijos, o "Veolia" ir kiti ieškovai teiks detalų ieškinį, o atsakovai - atsiliepimus. Gavus visus dokumentus, bus rengiamas posėdis. Pasak teisininkų, bylos nagrinėjimas gali trukti apie 3-4 metus.

Lietuvai arbitraže atstovauja tarptautinė advokatų kontora "Shearman& Sterling LLP" ir Lietuvos advokatų kontora"Tark,Grunte, Sutkiene ir partneriai", o "Veolia" - tarptautinė advokatų kontora "Sidley Austin LLP".

"Veolia" valdoma "Vilniaus energija" iki 2017 metų balandžio sostinėssavivaldybės valdomai įmonei turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo penkiolikai metų ir į kurį teigia investavusi apie 160 milijonų eurų, tačiau šis procesas, kaip manoma, bus sudėtingas. Vilniaus šilumos tinklai ir miesto savivaldybė neatmeta galimybės taip pat kreiptis į teismą.

"Vilniaus energija" su valdžios institucijomis ne kartą bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam "Vilniaus energijos" valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

"Veolia" valdoma kita šilumos tiekimo bendrovė "Litesko" valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra išsinuomojusi 20-30 metų. Ši veikla kai kuriuose miestuose taip pat nėra sklandi - tarkime, "Litesko" nesutinka Alytaus valdžiai perduoti miesto šilumos ūkio, todėl savivaldybė neseniai kreipėsi į teismą, kuris paskyrė laikiną turto administratorių. Konkurencijos taryba ir teismas yra įpareigojęs "Litesko" panaikinti šilumos ūkio nuomos sutartį, tačiau bendrovė šį sprendimą yra apskundusi aukštesnės instancijos teismui.

Lietuva iki šiol ICSID turėjo tik vieną ginčą - su Norvegijos "Parkerings-Compagniet", kuri 2005-2007 metais nesėkmingai bandė priteisti 38,5 mln. eurų nuostolių dėl investicijų į Vilniaus parkavimo sistemos kūrimo projektą. Lietuva bylą 2007 metais laimėjo, šalis turėjo padengti 1,341 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Advokatų profesinės bendrijos "Fort" advokatas Andrius Bambalas BNS yra sakęs, kad procesas ICSIDgali trukti apie 4 metus, o su juo susijusios Lietuvos išlaidos viršys 4 mln. JAVdolerių. Jis taip pat pabrėžė, kad ICSIDsprendimas, skirtingai, nei pavyzdžiui Stokholmo arbitražo, įsigalios automatiškai - pagal Vašingtono konvenciją jo sprendimo pripažinimui nereikia kreiptis į ginčo šalių teismus, jis yra laikomas galutiniu aukščiausios instancijos teismo sprendimu.