Paslaptingasis kūrėjas

Kriptovaliutos, arba virtualios valiutos, sparčiai populiarėja pasaulyje. Šiandien galime suskaičiuoti apie 2,4 tūkst. skirtingų kriptovaliutų rūšių, iš kurių populiariausia – bitkoinai.

Bitkoinais galima atsiskaityti tik virtualioje erdvėje. Kitaip nei eurai ar doleriai, kriptovaliutos yra decentralizuotos – jų nekontroliuoja jokios finansų institucijos, pavyzdžiui, centriniai bankai. Dėl šios priežasties ES nėra oficialiai įteisinusi bitkoinų kaip tradicinės valiutos, tačiau atsiskaityti jais Bendrijoje nėra draudžiama.

Bitkoinų išradėju yra laikomas Satoshi Nakamoto. Tiesa, S.Nakamoto – tik slapyvardis. Tikrosios bitkoinų išradėjo tapatybės niekas nežino. Be to, praėjus trejiems metams po šios kriptovaliutos atsiradimo, S.Nakamoto staiga tiesiog ėmė ir pradingo iš virtualaus pasaulio. Manoma, kad ne tuščiomis, o sukaupęs apie milijoną bitkoinų, kurių vertė šiandien siektų daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių.

Kaip įsigyti?

Kriptovaliutų, skirtingai nei popierinių pinigų, niekas nespausdina, todėl jų nepaliesi ir į rankas nepaimsi. Kyla klausimas – kaip gauti tai, kas negaminama?

Yra du būdai: pirmasis vadinamas kasinėjimu (ang. mining). Kaip teigiama, S.Nakamoto sukūrė sistemą, kurioje yra užkoduotas ribotas skaičius bitkoinų – maždaug 21 mln. Norint atkasti šią kriptovaliutą, kompiuteris, pasitelkdamas specialias programas, turi išspręsti sudėtingas matematines užduotis. Sprendžiant išnaudojama itin daug laiko ir kompiuterio išteklių. Be to, augant kasinėtojų skaičiui, sunkėja ir matematinės užduotys. Tos užduotys dabar yra tokios sudėtingos, kad su vidutinio pajėgumo kompiuteriu užtruktumėte apie 3 mln. metų, kol iškastumėte vieną bitkoiną.

Tam, kad palengvintų bitkoinų kasybą, žmonės jungiasi į grupes (ang. mining pool). Jie sujungia savo kompiuterius ir jų išteklius, o išsprendę užduotį pasidalija gautus bitkoinus.

Teigiama, kad netgi yra išrasti ir tam tikri įrenginiai, galintys didele sparta įveikti matematines lygtis. Vis dėlto šis darbas trunka vis ilgiau ir ilgiau. Kadangi gauti bitkoinų tampa nuolat  sudėtingiau, jų kasinėjimas – vis retesnis reiškinys.

Antrasis būdas – galite bitkoinų nusipirkti. Tiesa, už vieną bitkoiną šiandien teks pakloti apvalią sumelę – apie 5 tūkst. eurų. Beje, jei investavote į šią kriptovaliutą lygiai prieš metus, dabar galite trinti rankomis, mat pernai vieno bitkoino kaina siekė apie 600 eurų. Per penkerius pastaruosius metus bitkoinų vertė iš viso išaugo net 657 kartus.

Įspėjo apie riziką

Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis pabrėžė, kad investicijos į bitkoinus, nepaisant kylančios šios kriptovaliutos vertės, yra rizikingos.

Virtualių valiutų, kaip ir kitų spekuliacinių priemonių, kaina priklauso nuo jų paklausos ir pasiūlos.

"Virtualios valiutos yra sukuriamos ir išnyksta kasdien, tačiau tik kelios iš jų yra populiarios ir jų vertė viršija 1 JAV dolerį. Virtualių valiutų, kaip ir kitų spekuliacinių priemonių, kaina priklauso nuo jų paklausos ir pasiūlos. Kadangi šių valiutų vertė nėra susieta su realaus turto verte, ekonomikos augimu ar kitais finansų srityje įprastais faktoriais, prognozuoti jų vertės kitimą yra labai sunku", – sakė LB atstovas.

Milžiniški bitkoinų vertės svyravimai padaro prognozavimą dar sudėtingesnį: vieną dieną šios kriptovaliutos kaina gali kilti 10 proc., o kitą dieną, pavyzdžiui, pasirodžius neigiamoms naujienoms apie bitkoinus, nukristi 50 proc.

"Blockhain" technologija

A.Šilgalio teigimu, nors virtualių valiutų ateitis – miglota, su jomis susijusi "Blockchain" technologija turi potencialo.

"Blockhain" (ang. block (blokas) ir chain (grandinė)), kuri yra naudojama sandoriuose, susijusiuose ir su bitkoinais, jau dabar yra vadinama revoliucine. Jos pagrindinis pranašumas yra tai, kad saugomoje decantralizuotoje duomenų bazėje yra kaupiama informacija apie kiekvieną mokėtoją ir jo pervedimus. Teigiama, kad naudojimasis "Blockhain" technologija yra ne tik greitas ir pigus atsiskaitymo būdas, mat pinigų perlaidos vyksta tiesiai iš taško A į tašką B, neįsikišant bankams, bet ir itin saugus, kadangi bendrame vartotojų tinkle yra fiksuojamas ir saugomas kiekvienas atliktas mokėjimas.

"Blockhain" duomenų bazės niekas nevaldo. Ją kuria jos vartotojai, tad suklastoti įrašus faktiškai neįmanoma. Tai bus iš karto pastebėta kitų tinklo narių.

Prognozuojama, kad "Blockhain" technologija ateityje galės labai sumažinti šešėlį ekonomikoje ar kitą sukčiavimą, nes kiekvieną užfiksuotą sandorį galima pamatyti "Blockchain" tinkle, prie kurio prisijungti pakanka interneto ryšio. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prie paties mokėtojo informacijos prieiti nėra galimybės. Asmens privatumo apsaugos taisyklės lemia, kad  matomas tik pats sandoris.

Naudoja sukčiai?

Ateityje greiti ir saugūs kriptovaliutų pervedimai gali paskatinti žmones atsisakyti naudotis bankų paslaugomis, už kurias dabar reikia mokėti.

Vis dėlto šiuo metu bitkoinais vykdomos operacijos, kaip sakė A.Šilgalis, dažniausiai yra naudojamos negerais tikslais.

"Asmenys, besinaudojantys virtualiomis valiutomis ir atliekantys sandorius, nėra identifikuojami, todėl tokių valiutų naudojimas padeda išvengti mokesčių, nuslėpti pajamas arba atlikti mokėjimus už nelegalias prekes ar paslaugas, – pabrėžė A.Šilgalis. – Be to, yra nustatyta, kad kriptovaliutos neretai yra naudojamos pinigams plauti ir teroristams finansuoti. Dėl to Europoje yra rengiami teisės aktų pakeitimai, kuriais remiantis, veikiančios virtualių valiutų keityklos turės taikyti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Vis dėlto šie reikalavimai galios tik Europoje."

A.Šilgalis pridūrė, kad su kriptovaliutomis susijusias rizikas valdyti yra labai sunku arba iš viso neįmanoma, dėl to pasaulio valstybių finansų priežiūros institucijos rekomenduoja jų prižiūrimoms įstaigoms susilaikyti nuo virtualių valiutų pirkimo, laikymo ar pardavimo.