Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti 11,85 tūkst. iki 11,18 tūkst. hektarų, o kirtimų apimtys juose – nuo 3,62 tūkst. iki 3,4 tūkst. kietmetrių medienos. Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami antros miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi, pranešė ministerija.

Anot jos, sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos siūlymą bei nuo 2024 metų įsigaliojusius su miško kirtimais susijusius reguliavimo pokyčius.

„Noriu pabrėžti, kad metinė kirtimų norma yra viršutinė riba, o ne nurodymas ar planas iškirsti būtent tiek miško. Tai yra maksimalios lubos, kurias viršyti draudžiama, bet pasiekti – neprivaloma. Realus kirtimų mastas gali būti ir mažesnis, priklausomai nuo aplinkybių bei priimamų sprendimų“, – pranešime sakė  viceministrė Aira Paliukėnaitė.

„Sprendžiant dėl šios ribos buvo atsižvelgta į daugelio suinteresuotų šalių lūkesčius. Ir į bendruomenės siekį kuo labiau saugoti miškus, ir į medienos pramonės poreikį planuoti veiklą bei tiekimo grandines“, – pridūrė ji.

Nuo šių metų liepos įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas, draudžiantis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus. Nuo 2026 metų sausio įsigalios pakeitimai, ribojantys pagrindinius miško kirtimus 20 kilometrų atstumu į Lietuvos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija bei 100 metrų atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų.

Ministro įsakymu taip pat patvirtinti nauji natūralių miško buveinių plotai, kuriuose draudžiami pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami tik atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai.

Vyriausybė penkerių metų laikotarpiui nustato metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą, o ministerija kasmet paskirsto šią normą atskiriems valstybinių miškų valdytojams.