Obelis daugiau kaip pusantro šimto hektarų plote auginantis Kipras Sirtautas šiuos metus jau nurašo.

„Pagal šių metų žydėjimą turėjome skinti grubiai 300 tonų obuolių iš vieno plotelio. Dabar realiai bus nulis“, – sakė ŽŪB „Žiežmarių sodas“ vadovas K. Sirtautas. 

Be valstybės pagalbos sodininkas sako, jog išgyventi neįmanoma. Be to, jos reikia daug ir kuo greičiau.

„Niuansas yra su sodais, kad tu negali uždaryti verslo ir pasakyti, jog ateisiu kitais metais. Juos reikia purkšti, šienauti, realiai tu pinigus išleidi, o grąžos nėra“, – teigė K. Sirtautas. 

LNK stop kadras.

Nors obelys tręštos, bandyta saugotis nuo šalnų įvairiausiais būdais – niekas nepadėjo.

Sodai nukentėjo visoje Lietuvoje. Sodininkų atstovai skaičiuoja, kad geriausiu atveju liks penktadalis derliaus.  

„Gali likti daug mažiau, gali likti 10 proc., gali kai kuriuose ūkiuose likti 15 proc. Žiežmariuose ir Luksnėnuose gali visai nelikti, nes, pavyzdžiui, Luksnėnai gavo daugiausiai šalnų“, – kalbėjo verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė. 

LNK stop kadras.

Daugiau kaip keturiasdešimt metų sodininkystėje dirbanti Vitalija tokių ilgų šalnų neatsimena. 

„Anksčiau būdavo 1–2 dienos nuo kurių gali apsisaugoti. Dabar, kai 3 savaites su viršumi yra šalnos, tai jokių šansų nėra išsaugoti“, – tikino moteris. 

Uogų augintojai taip pat susiėmę už galvų. Lietuviškų serbentų šią vasarą gali ir nebūti. 

„Praktiškai liko apie 2 proc. derliaus ir tai kai kuriose vietose gal ir nulis yra, nes ilgos šalnos buvo“, – akcentavo pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius. 

Daržoves auginantys ūkininkai nukentėjo kiek mažiau, tačiau ir jie naktines šalnas prisimena su siaubu. Labiausiai šaltis smogė smidrų ir bulvių augintojams  

„Kalbant su šviežių bulvių augintojais, tai derliaus praradimai gali siekti pusę kiekio. Smidrai yra auganti daržovė, tai tie pirmieji ūgliai nušalo, juos pašalinus auga kiti. Tačiau reikalingos sąlygos, šiluma, praradimai sunkiau apskaičiuojami“, – aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.

LNK stop kadras.

Derlius bus mažesnis, vėlyvesnis, nukentės ir daržovių kokybė. 

Siaubingos pavasario šalnos labiausiai smogė sodams, uogynams ir po dangumi auginamoms daržovėms. Tačiau net ir šiltnamių augintojams šaltas pavasaris neša nuostolius. 

„Šis neįprastas gegužis turi netiesioginių nuostolių, nes norint suvaldyti ir turėti tinkamą atmosferą mūsų augalams, turėjome ženkliai didesnes šildymo ir elektros sąnaudas“, – pabrėžė „Kietaviškių gausos“ generalinis direktorius Gintaras Martinkus.

Dėl šalto pavasario teko šiltnamius šildyti, todėl augintojai skaičiuoja, kad sąskaita už elektrą šią gegužę palyginti su pernai bus didesnė bent du kartus.

„Šiaip tokiu laiku pradeda produkcija jau pigti, tai mūsų produkcija gaunasi gerokai brangesnė“, – teigė G. Martinkus. 

Žemdirbiai prašo valstybės pagalbos – skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu.

„Čia gali būti išlikimo klausimas ir labai svarbu valstybei pasižiūrėti, kad ta parama būtų tiems, kam tos paramos daugiausia reikia. Jei nepadėsime tiems ūkiams, jie tiesiog eliminuosis iš tos ūkinės veiklos“, – sakė žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buidyvas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad šalnos buvo stichinės pripažino ir Vyriausybė. 

„Temperatūra vietomis buvo nukritusi net iki 9 laipsnių, tai praktiškai viską žudantis šaltis“, – tikino žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

„Šalyje skelbiama ekstremali situacija tam, kad būtų galima ūkiams, nukentėjusiems nuo minėtų šalnų, skirti finansinę paramą. Tikimės, jog tai padės jiems šias klimatines išdaigas išgyventi ir toliau tęsti veiklą kituose sezonuose“, – vylėsi premjeras Gintautas Paluckas.

Tačiau kokių sumų nukentėję ūkininkai gali tikėtis – kalbėti dar anksti. Ministras sako, kad greičiausiai kiekvienas ūkis bus įvertintas individualiai.  

„Bus paimami iš 5 paskutinių metų 3 metai, per kuriuos ūkis nepatyrė panašių žalų, ir pagal tai bus paskaičiuotos vidutinės ūkio pajamos“, – aiškino I. Hofmanas.

Savivaldybės lygio ekstremalią situaciją jau paskelbė Lazdijų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.