Pereiti į pagrindinį turinį

„Payseros“ vadovas: netinkamai veikė ir FNTT

2024-02-19 15:55

Lietuvos banko (LB) atstovui pareiškus, kad elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“ veikė netinkamai, kai milijonus „BaltCap“ fondo lėšų pralošęs Šarūnas Stepukonis atliko pervedimus per savo „Payseros“ sąskaitą, įmonės vadovas Marius Plančiūnas sako, kad tą patį galima pasakyti ir apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Šarūnas Stepukonis
Šarūnas Stepukonis / I. Gelūno, Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Š. Stepukonio sąskaitos „Payseroje“ analizę atlikusio LB atstovas Vaidas Cibas pirmadienį teigė, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmus. 

„Absoliučiai visi dokumentai, kurių mes prašėme (iš Š. Stepukonio – BNS), nes mes stabdėme labai daug pervedimų ir pastoviai juos tikrinome, jie buvo tvarkingi, absoliučiai legalūs ir viskas su jais buvo gerai. Ir tik dėl to, kad visuma veiklos, jau retrospektyviai analizuojant po keleto metų pradėjo kelti įtarimų, mes tai perdavėme FNTT“, – pirmadienį BNS sakė M. Plančiūnas.

„Jie (FNTT – BNS) įvertinę visą veiklą pasakė, kad viskas tvarkoje. Dabar sakyti, kad „Paysera“ turi kažkokius netobulus procesus, kai prie tos pačios tyrimo išvados priėjo FNTT, iš esmės reiškia sakyti, kad ir FNTT turi tas pačias problemas“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas. 

M. Plančiūnas teigė, kad po FNTT išaiškinimo apie esą pagrįstą Š. Stepukonio lėšų kilmę jo „Paysera“ sąskaitoje „nebuvo pokyčių, viskas buvo tas pats“, o dalis lėšų ir toliau keliavo į lošimų bendroves.

„Finansų įstaiga turi ribotus išteklius, kiek jie gali paranojiškai sėdėti ir tyrinėti kiekvieną. (...) Jeigu tu gavai atsakymą, kad žmogus yra turtingas, jis yra sumokėjęs mokesčius, pateikęs deklaracijas ir čia jam iš viso yra ne pinigai, ir yra tvarkoje, kad jis, tai matosi pervedimuose, siunčia pinigus į kazino, tu dar kartą dėl to paties nesikreipsi“, – teigė „Payseros“ vadovas.

„Visi pervedimai (po FNTT išaiškinimo – BNS) buvo maždaug į tas pačias vietas, dokumentiškai pagrįsti, jie buvo stabdomi, vėl mums atsiųsdavo visus dokumentus su parašais, nieko nebuvo tokio“, – pridūrė jis.  

M. Plančiūnas kartojo, kad „Paysera“ 2022 metais FNTT pateikė informaciją apie visas Š. Stepukonio operacijas naudojantis sąskaita įstaigoje. Jo teigimu, tai padaryta kartu teisėsaugai perduodant informaciją apie konkrečią įtartiną finansinę operaciją iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„2022 metais FNTT buvo gavusi ne konkretų pervedimą, ne kažkokią konkrečią transakciją. Jiems buvo persiųsta absoliučiai visa kliento veikla – tai yra visi pervedimai, visos sumos, visi dokumentai, kurie buvo prašyti. Tiek „Paysera“, tiek pati FNTT vertino kliento veiklos daug metų visą visumą“, – BNS pirmadienį sakė M. Plančiūnas.

„Jeigu 2022 metais jie (FNTT – BNS) pasakė, kad viskas yra tvarkoje, dabar kapstytis ir sakyti, kad „Paysera“ iki 2022 metų kažko nepadarė, yra ne tik kvaila, bet ir šiek tiek neetiška“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas.

Jo teigimu, Š. Stepukonio veikla naudojantis „Payseros“ sąskaita, apie kurią 2022 metais buvo pranešta FNTT, galėjo apimti kelerius metus.  

M. Plančiūnas anksčiau teigė, kad įstaiga į FNTT dėl įtarimų sukėlusių Š. Stepukonio pinigų kilmės kreipėsi ne kartą, tačiau institucija nurodė, kad jų kilmė pagrįsta.

LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados buvo pateiktos FNTT ir „Payserai“.

Sistemos suveikė taip, kad FNTT informaciją gavo, patikrino, visi atlikome savo darbą ir pamatėme, kad dokumentai yra pagrįsti.

M. Plančiūnas LB analizę pavadino patariamąja ir teigė, kad centriniam bankui buvo pateikta tokia pat informacija, kaip ir FNTT. Anot jo, LB išvadose nurodė, kad įstaigos sistemos dėl Š. Stepukonio galėjo suveikti anksčiau ir būti efektyvesnės.

„Sistemos suveikė taip, kad FNTT informaciją gavo, patikrino, visi atlikome savo darbą ir pamatėme, kad dokumentai yra pagrįsti“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas.

Jis mano, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis yra pačioje bendrovėje „BaltCap“: „Buvo elementarus lėšų grobstymas ir vidinė įmonės vagystė su visais tai pagrindžiančiais dokumentais, (atliekamas – BNS) labai protingo žmogaus“.

Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.

Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.

V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų