– Šis pasitraukimas – toks, kokio ir tikėjotės?
– Buvo labai daug įvairių nuomonių ir apklausų, todėl vertinti buvo sunku. Tačiau visada atsispirdavome nuo Estijos pavyzdžio, kuri turėjo labai panašią reformą prieš keletą metų. Ten po pirmojo lango liko kaupti apie 80 proc. dalyvių. Po sausio mėnesio Lietuvoje, panašu, turime labai panašų skaičių.
– Tačiau langas dar atidarytas beveik 23 mėnesiams, o per pirmą mėnesį pasitraukė penktadalis. Kokios jūsų prognozės, kas nutiks po dvejų metų?
– Tikrai sunku vertinti praėjus vos vienam mėnesiui. Tačiau galima manyti, kad tie, kurie labiausiai norėjo pasitraukti, jau tai padarė. Likusių dalyvių sprendimai greičiausiai bus racionalesni, labiau apskaičiuoti ir įvertinti. Didžiausią bangą, tikėtina, jau turėjome, o vėliau gali būti tik mažesni svyravimai, galbūt laikotarpio pabaigoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet kažkokio skaičiaus įvardyti nenorite?
– Jis vis tiek nebūtų tikslus, net ir remiantis Estijos pavyzdžiu.
– Tada pakalbėkime apie tai, kas vyksta dabar. Kokias sumas atgaus iš kaupimo pasitraukę žmonės, jei nevertinsime į „Sodrą“ sugrįžtančių pinigų?
– Labai įvairias – nuo vieno ar kelių eurų iki penkiaženklių sumų. Tai priklauso ir nuo atlyginimo dydžio, ir nuo kaupimo trukmės. Vidutiniškai žmonės yra sukaupę iki maždaug 10 tūkst. eurų.
– Ar nėra rizikos, kad rinkoms staiga svyruojant žmonės gali atgauti mažesnes sumas, nei tikėjosi dabar?
– Prašymai yra pateikti, bet tai dar nėra galutinis faktas. Žmonės gali persigalvoti iki ketvirčio pabaigos ar net per visą dvejų metų laikotarpį. Jei rinkos svyruos ar susiklostys nepalankios aplinkybės, dalis žmonių gali nuspręsti sprendimą atidėti.
– Ar nėra taip, kad gyventojai tarsi įspraudžiami į rėmus, nes kiekvieno ketvirčio pabaigoje rinkos gali svyruoti?
– Rinkos visada svyruoja. Prisimenu, kad prieš metus šioje studijoje kalbėjome apie rinkų kritimą. Tačiau net ir po svyravimų metai pensijų fondams dažnai būna pelningi, nes ilguoju laikotarpiu rinkos kyla. Todėl geriausias sprendimas – kaupti senatvei kuo ilgiau.
– Iš antrosios pakopos planuojama išimti apie 2 mlrd. eurų. Ką tai reiškia patiems fondams ir tiems, kurie lieka kaupti?
– Kaupiantiesiems niekas nesikeičia. Investavimas vyksta pagal tą pačią strategiją kaip ir anksčiau. Pensijų fondų vertės sausį net buvo teigiamos, nepaisant pateiktų prašymų. Investavimo procesas vyksta toliau, o mokesčiai ar kaštai nedidėja, nes jie yra reguliuojami valstybės.
(be temos)