Perkantiems antrą būstą gali tekti susimokėti daugiau

Lietuvių meilė nekilnojamajam turtui, panašu, tik auga.

„Rinkoje jau kurį laiką matome padidėjusį aktyvumą – jis apie 10 proc. viršija ilgalaikę tendenciją“, – teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Pernai sandorių skaičius buvo net penktadaliu didesnis nei ankstesniais metais. Aktyviau butus gyventojai graibstė tik per pandemiją.

„Augant būsto kainoms taip pat išaugo ir vidutinė paskolos suma. Per penkerius metus ji išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 60 iki 130 tūkst. eurų“, – komentavo G. Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pavyzdžiui, 42 kvadratų butas Vilniuje, daugiabutyje, statytame prieš 21 metus, kainuoja 180 tūkst. eurų. Tiesa, kadangi plotas nedidelis, tokie būstai geidžiamiausi kaip investicija.

„Perkančių investicijai apie 20–25 proc.“, – sakė nekilnojamojo turto brokeris Viačeslavas Mikelionis.

Žiemą tokių investuotojų buvo esą dar daugiau.

„Kai buvo lūkesčiai dėl išimtų pensijų, mažėjančio pradinio įnašo, visi tikėjosi, kad tuoj kainos kils, tad turiu skubėti pirkti turtą pigiau nei galbūt bus vėliau“, – neslėpė V. Mikelionis.

Anot brokerio, iš santaupų pensijai būstą pirko tik vienetai. Be to, po tarptautinio valiutos fondo apsilankymo Lietuvoje vėl imta diskutuoti apie nekilnojamojo turto mokestį.

Pasak Lietuvos banko, jei nepavyksta mokesčio paimti iš visų, apmokestinti galima tuos, kurie į nekilnojamąjį turtą investuoja.

„Manome, jog visai verta galvoti apie siauresnes priemones, pavyzdžiui, investicinių sandorių mokestį“, – aiškino G. Šimkus.

Gediminas Šimkus / D. Labučio / ELTOS nuotr.

Tai reiškia, jei perki ne pirmą būstą, dalį sumos tektų atseikėti valstybei.

„Kaip jie identifikuotų, kad butas perkamas investicijai, o ne, pavyzdžiui, artimam giminaičiui?“ – svarstė V. Mikelionis.

Anot brokerio, taip papildyti biudžetą būtų galima su sąlyga, kad mokestis bus minimalus. Jei ne, išeis tik šnipštas esą gyventojai būstą investicijai pirks užsienyje.

„Jei jis būtų minimalus ir apsimokėtų pirkti – tai nesustabdytų investuotojų“, – tikino V. Mikelionis.

„Šiuo metu mes tai pateikiame kaip idėją Lietuvai“, – teigė G. Šimkus.

Tiesa, apie Lietuvos banko siūlymą finansų ministras sakė esą negirdėjęs. Politikas taip pat neigė bet kokias kalbas apie tai, kad nekilnojamojo turto mokestis vėl galėtų grįžti ant stalo.

„Bet kokios kalbos, kurios buvo ar yra dabar yra teorinės. Kasmet mokestinę sistemą kaitalioti – to negalima daryti“, – tvirtino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Kristupas Vaitiekūnas / J. Kalinsko/ ELTOS nuotr.

Pernai valdantiesiems kliuvo daug kritikos už tai, kad nekilnojamojo turto mokestį pakeitė esą kreivai, tad dar kartą piktinti visuomenės nenorima.

Tikimąsi, kad įsigijusių nuosavą būstą dar padaugės, nes nuo rugpjūčio mažinamas privalomas pradinis įnašas. Tiesa, Lietuvos banko skaičiavimais, paklausai ir kainoms didelio poveikio tai esą nepadarys – su paskola įsigyjama maždaug 45 proc. visų būstų.