VRM pateiktomis pataisomis, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, nustatytos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes.

„Perkelti dirbti aukštos kvalifikacijos užsieniečius bus paprasčiau“, – aiškina VRM.

Kaip sakė vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, pakeitimai daromi dėl Europos Sąjungos direktyvos, ją perkelti Lietuva jau vėluoja.

„Siūlomi įstatymo pakeitimai liberalizuotų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje galimybes, būtent nustatytų sąlygas, kuriomis įmonės galėtų perkelti į savo Lietuvos atstovybes, filialus ar padalinius darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tokiems vadovams ir specialistams būtų išduotas leidimas gyventi iki trejų metų Lietuvoje, o darbuotojams – iki vienų metų. Taip pat būtų apibrėžti tokių perkeliamų asmenų kvalifikacijos ir patirties reikalavimai“, – aiškino viceministras.

Kaip nurodo VRM, įstatyme siūloma įtvirtinti naują pagrindą išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje.

Į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvoje, užsienietis iš trečiosios šalies galės būti perkeltas kaip vadovas, specialistas ar darbuotojas – stažuotojas, jeigu atitiks reikalavimus dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties, darbuotojo – stažuotojo atveju bus reikalavimai dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo ir stažuotės programos, toks asmuo turės būti tam tikrą laikotarpį išdirbęs siunčiančioje užsienio valstybėje įsteigtoje įmonėje.

Perkeliami darbuotojai į Lietuvą galėtų atvykti su šeimomis. Nebūtų nustatomas reikalavimas jiems mokėti didesnį nei vidutinis atlyginimą – toks reikalavimas taikomas norint Lietuvos įmonėse įdarbinti specialistus iš užsienio.

Siunčianti įmonė, be kita ko, turėtų įsipareigoti, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje įsteigtą įmonę.

Kaip pažymi VRM, Valstybės saugumo departamento duomenimis, praktikoje daugėja užsienio įmonių filialų, steigiamų neketinant vykdyti jokios veiklos, o tik siekiant užsieniečiui gauti leidimą gyventi, todėl siūloma nustatyti tam tikrus saugiklius. Pavyzdžiui, jei darbuotojus priimanti įmonė nepraneštų įgaliotoms institucijoms apie sąlygų, kurios taikomos užsieniečio perkėlimui, pasikeitimą ar perkeliamo užsieniečio darbo įmonėje pradžią, tai jai užtrauktų nuo 140 iki 600 eurų baudą.

Taip pat Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad prieglobsčio prašytojai galėtų būti apgyvendinami ne tik centre Pabradėje.

„Šis nutarimas padėtų mums pasirengti situacijoms, kai prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje viršija valstybės galimybes juos apgyvendinti tam skirtame Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Mūsų skaičiavimais, tokių žmonių galėtų būti apie 70 per metus. Pagal nutarimą, prieglobsčio prašytojai prireikus galėtų būti apgyvendinami kitose apgyvendinimo patalpose, tai yra butuose, namuose ar kitame būste arba laikiname būste“, – per posėdį sakė G.Surplys.

„Noriu paminėti, kad tai nėra susiję su pabėgėlių perkėlimu, tai klausimas, susijęs su asmenimis, kurie patenka į Lietuvą ir tampa prieglobsčio prašytojais. Skaičiai yra prognozuotini ir gali būti taip, kad jų bus daugiau negu gali priimti esama infrastruktūra, dėl to atsiranda alternatyvos apgyventi žmones, kurie laukia sprendimo ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui, kitose vietose“, – savo ruožtu pabrėžė premjeras Saulius Skvernelis.