- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvenamasis būstų fondas 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 14,7 tūkst. butų (1 proc.) ir sudarė 1,5 mln. būstų, remdamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Būstų naudingasis plotas buvo 107,2 mln. m² ir per metus padidėjo 1,3 mln. m² (1,3 proc.). Privati nuosavybė sudarė 98,8 proc. gyvenamojo būstų fondo, likusi dalis priklausė valstybei ir savivaldybėms. Gyvenamojo būstų fondo naudingasis plotas mieste sudarė 64,6 mln. m², kaime – 42,6 mln. m².
Naudingasis plotas individualiuose namuose (1–2 butų namuose) 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1,9 proc. ir sudarė 61,1 mln. m², arba 57 proc. viso gyvenamojo būstų fondo ploto. Butų plotas daugiabučiuose padidėjo 0,5 proc. ir siekė 46,1 mln. m², arba 43 proc. viso gyvenamojo butų fondo ploto.
Šalyje daugiausia buvo dviejų (32,6 proc.) ir trijų (26,6 proc.) kambarių būstų: mieste – atitinkamai 37,2 ir 25 proc., kaime – atitinkamai 23,6 ir 29,8 proc. Vidutinis vieno būsto dydis sudarė 69,9 m² ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiek tiek padidėjo. Vidutinis vieno būsto dydis mieste sudarė 63,5 m², kaime – 82,5 m².
Vidutinis privataus būsto dydis sudarė 70,3 m²: mieste – 63,9 m², kaime – 82,8 m². Valstybės ir savivaldybės būstai buvo mažesni – vidutinis vieno būsto dydis siekė 47,5 m²: mieste – 44,2 m², kaime – 59,8 m².
66,4 proc. visų šalies būstų buvo mieste, iš jų 62,6 proc. – didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 33,6 proc. – kaime.
Gyvenamojo būstų fondo naudingasis plotas labiausiai padidėjo Klaipėdos (4,6 proc.), Kauno ir Vilniaus (po 4 proc.) rajonų bei Palangos miesto (3,3 proc.) savivaldybėse. Privačios nuosavybės būstų skaičius labiausiai padidėjo Klaipėdos rajono (4,3 proc.), Palangos miesto (3,8 proc.), Kauno (3,8 proc.) ir Vilniaus (3,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių būstų padaugėjo tik Joniškio rajono (5,8 proc.) savivaldybėje.
2021 m. pabaigoje 1 tūkst. gyventojų teko 547 būstai (2020 m. gruodžio 31 d. – 544 būstai). Vidutiniškai vienam gyventojui teko 38,2 m² naudingojo ploto: mieste – 33,8 m², kaime – 47,7 m².
Daugiausia naudingojo ploto vienam gyventojui teko Ignalinos rajono (56,2 m²), Palangos miesto (55 m²), Alytaus ir Molėtų (po 53,3 m²) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringos (27,7 m²), Klaipėdos (31,1 m²), Alytaus (31,2 m²), Panevėžio (31,7 m²) ir Šiaulių (31,8 m²) miestų savivaldybėse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje1
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...