Lietuva perspėjama, kad kai kurie geri rodikliai buvo lemti vienkartinių veiksnių, o dėl pasaulinių tendencijų jie neapsaugos nuo kylančių grėsmių.

ES institucijų paskelbtoje bendroje publikacijoje „Europos fiskalinės politikos monitorius“ teigiama, kad, nepaisant artimiausiais metais numatomos tvarios ekonomikos augimo perspektyvos, matomi reikšmingi vidaus ir išorės rizikos veiksniai, susiję su aukštu privačios skolos lygiu ir intensyvėjančiais pasaulinės prekybos suvaržymais.

Valstybės kontrolė, nuo 2015 m. vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas Lietuvoje, savo įžvalgose teigia, kad projektuojamas Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais išliks subalansuotas, vienodai veikiamas vidaus ir išorės paklausos.

„Atkreipiame dėmesį, kad pastaraisiais metais pasiektą nominalų valdžios sektoriaus biudžeto perviršį lėmė vienkartiniai ir nenuolatinio pobūdžio veiksniai.

Projektuojama, kad Lietuvos fiskalinė politika 2018 m. išlaikys prociklinio skatinimo kryptį. Tai reiškia, kad gerais laikais nėra formuojama pakankama fiskalinė erdvė, kuri verslo ciklo nuosmukio metu leistų vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą“, - pranešime teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Europos fiskalinės politikos monitorius - tai ES nepriklausomas fiskalines institucijas jungiančio tinklo iniciatyva. Šios institucijos savo atliktų vertinimų pagrindu prisideda prie ES ir pasaulyje vykstančių diskusijų dėl fiskalinės raidos.

Europos fiskalinės politikos monitorių vienu metu publikuoja 24-ių ES valstybių fiskalinės institucijos. Apibendrinančią apžvalgą rengia šio tinklo sekretoriatas kartu su Taikomųjų mikrofinansų centru prie Jorko universiteto (Jungtinė Karalystė). Monitorius skelbiamas du kartus per metus, sausio ir liepos mėnesiais.