- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga sparčiausiai Europos Sąjungoje ir lapkritį viršijo Bendrijos vidurkį, pasiekusi visų laikų šalies rekordą – 400,29 euro už toną, arba per 40 centų už kilogramą.
Šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žalio pieno kaina mūsų šalyje išaugo 27 proc. Palyginti su spaliu, ji padidėjo 6,8 proc.
Dar labiau brango stambiųjų pieno ūkių pienas, kuriems perdirbimo įmonės lapkritį mokėjo vidutiniškai 444,64 euro už toną – 27,6 proc. daugiau nei prieš metus ir 5,8 proc. daugiau nei spalį.
Europos Sąjungos šalyse, išankstiniais duomenimis, lapkritį vidutinė pieno kaina siekė 389 eurus už toną.
Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, mūsų šalyje stebimas drastiškas žaliavinio pieno kainos šuolis – supirkimo kaina per metus išaugo beveik trečdaliu, o pagal augimo tempą jis buvo didžiausias Europos Sąjungoje.
„Pagrindinė žaliavinio pieno kainų augimo priežastis – susiklosčiusi padėtis pasaulinėje pieno produktų rinkoje. Viena vertus, pasaulinė pieno gamyba ūkiuose buvo mažesnė nei tikėtasi, kita vertus, pieno produktų vartojimas išaugo“, – sako E. Simonis.
Pasak eksperto, dėl aukštų pieno supirkimo kainų žalio pieno gamyba Lietuvos ūkiuose augo visus tris rudens mėnesius. Tačiau skaičiuojant pagal metinį rezultatą pieno kiekis mažėjo. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių iš ūkių supirkta 1,3 proc. mažiau pieno, nei prieš metus.
E. Simonis aiškina, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėjo žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos.
„Su išaugusiomis gamybos sąnaudomis susidūrė ne tik ūkininkai, bet ir perdirbėjai. Įtakos tam turėjo neigiami koronaviruso padariniai rinkoms. Pieno produktų eksportą ribojo sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos“, – sako E. Simonis.
Jo teigimu, netikrumo nuotaikas rinkose pastaruoju metu skatina ir koronaviruso atmainos omikron plėtra – lieka neaišku, kokių ribojimų viešojo maitinimo sektoriuje gali imtis atskiros valstybės Europoje, siekiant valdyti užkrato plitimą.
„Pienininkams viešbučių ir restoranų veikla svarbi tuo, kad šis sektorius maisto gamyboje panaudoja penktadalį suvartojamų pieno produktų. Be to, daugiau kaip pusė lietuviškų pieno gaminių eksportuojama, todėl padėtis pasaulio rinkose mums itin svarbi“, – pažymi „Pieno centras“ vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai – 12 mln. eurų2
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai numatytas 12 mln. eurų finansavimas – įmonės jau gali teikti paraiškas. ...
-
Blogėja Lietuvos ekonomikos prognozė kitiems metams3
Lietuvos ekonominės prognozės – tarsi amerikietiški kalneliai. Šiemet jos geresnės nei buvo spėta anksčiau, tačiau kitiems metams jau prastesnės. Plačiau apie tai – LNK reportaže. ...
-
S. Gentvilas – žemės grąžinimas Vilniuje bus baigtas 2024-ųjų pavasarį
Žemės grąžinimas natūra ar pinigais Vilniaus mieste bus baigtas kitų metų kovo–balandžio mėnesiais, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. ...
-
Aplinkos ministras: nerealu kasmet renovuoti 10 proc. namų1
Kasmet renovuoti po 10 proc. daugiabučių yra nerealu, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. ...
-
Apklausa: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau6
Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. ...
-
Apklausa: 90 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais sukčiais3
Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklaus...
-
G. Šimkus: būstas turi būti apmokestintas ne pagal vietą, bet pagal jo vertę5
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina ...
-
Vaistinėse elektroninėmis cigaretėmis siūloma prekiauti tik gydant priklausomybę2
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutinkant, kad elektroninėmis cigaretėmis būtų prekiaujama vaistinėse, Seime registruotas dar vienas siūlymas dėl jų prekybos apribojimų. ...
-
R. Šimašius: aukštos kvalifikacijos užsieniečiams darbo sąlygos Lietuvoje nepalankios1
Dėl nepalankios mokestinės sistemos į Lietuvą dirbti atvyksta mažai aukštos kvalifikacijos užsieniečių, o daug uždirbantys Lietuvos piliečiai vyksta dirbti į užsienį, sako buvęs Vilniaus meras, konsultacijų paslaugų ir analitikos įmon...
-
G. Šimkus: pramonė turėtų atsigauti kitų metų pirmąjį pusmetį3
Lietuvos bankui (LB) gerinant šių metų ir kiek bloginant kitų metų šalies ekonomikos prognozes, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, kad pramonė, ypač eksportuojanti, turėtų vėl pradėti augti kitų metų pirmąjį pusmetį, o jai sp...