Puikūs reitingai

Vyriausybė šiemet planuoja skolintis apie 5,3 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius – apie 2 mlrd. eurų, kitą dalį – skolinantis užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – apie 2,9 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,5 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Komisijos pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE). Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius. Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2021 m. bus finansuojamos iš 2020 m. sukaupto lėšų likučio – apie 2,4 mlrd. eurų ir iš grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų – 0,1 mlrd. eurų.

Pasiskolinti milžiniškas sumas už artimas nuliui palūkanas Lietuvai nesunku, nes tarptautinių vertinimo agentūrų šalies skolinimosi reitingai – labai geri. "Fitch Ratings" šių metų pradžioje nustatė A (stabilų), "Standard & Poor's" – A+ (stabilų), "Moody's" – A2 (stabilų).

Deja, pati Finansų ministerija skaičiuoja, kad valdžios sektoriaus skola pernai išaugo, siekiant finansuoti COVID-19 padarinių mažinimo išlaidas. 2020 m. pabaigoje valstybės skola sudarė 23,06 mlrd. eurų, arba 47,3 proc. BVP. Palyginti su 2019 m. ji padidėjo 11,3 proc. BVP.

Valstybės kontrolė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys dar 8,1 proc. BVP, 2022 m. – 4,6 proc. BVP ir tik 2023–2024 m. nuosaikiai mažės. Atsižvelgiant į projektuojamą valdžios sektoriaus deficitą 2021– 2024 m., skola artės prie 60 proc. BVP lygio.

Remdamiesi Tarptautinio valiutos fondo metodika Valstybės kontrolės analitikai prognozuoja, kad, taikant ekonomikos skatinimo priemones, 2021 m. valstybės skola padidės 5 proc. ir sieks 52,3 proc. BVP. 2022–2024 m. skolos lygis toliau augs ir atitinkamai sieks 53,9, 57,1 ir 57,3 proc. BVP. Tai reiškia, kad jis priartės prie ES Stabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos 60 proc. BVP ribos.

57,3 – tiek BVP prognozuojama Lietuvos valstybės skola 2024 m.

Paskolos – skoloms

Prognozuojamas finansavimo poreikis šiemet sieks apie 7,4 mlrd. eurų. Didžiausią lėšų poreikio dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – apie 3,9 mlrd. eurų, iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 3,8 mlrd. eurų, o ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui – apie 0,2 mlrd. eurų. Apie 2,2 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų vidaus skolai grąžinti – 1 mlrd. eurų ir užsienio skolai grąžinti – 1,1 mlrd. eurų. Didžiausią dalį užsienio skoloms grąžinti sudarė 2021 m. kovą išperkama 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisija – tam panaudotos lėšos, sukauptos pernai. Iš Vyriausybės šiemet numatomų pasiskolinti lėšų papildomai planuojama suteikti apie 0,2 mlrd. eurų valstybės perskolinamų paskolų juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus 2014–2020 m. ES lėšomis.

Prognozuojama, kad 2021 m. pabaigoje susidarys apie 1,5 mlrd. eurų lėšų likutis, skirtas kitų metų pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui užtikrinti (0,4 mlrd. eurų) ir euroobligacijų emisijai 2022 m. vasarį išpirkti (1,1 mlrd. eurų).

Įvertinus šių metų grąžinamus skolinius įsipareigojimus užsienio valiuta ir kitus rizikos veiksnius, numatomas Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 4 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 m. pabaigoje sudarys apie 26,2 mlrd. eurų, arba 51,9 proc. BVP.

Atsiranda didelių rizikų

"2023–2024 m. labai stipriai priartėsime prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia, kad toks skolinimas nesusijęs su rizikomis", – pasak naujienų agentūros BNS, Seimo Audito komitete teigė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, komentuodamas Lietuvos banko nuomonę dėl tikslinamo šių metų valstybės biudžeto. Pasak jo, sukaupti didelę valstybės skolą yra rizikinga.

"Didelė valdžios sektoriaus skola mažina fiskalinę erdvę reaguoti į būsimus iššūkius ateityje. O tokių krizių anksčiau ar vėliau vėl bus", – mano V. Tuzikas.

Lietuvos banko atstovo teigimu, didelė skola reiškia ir dideles jos valdymo išlaidas, mažina galimybes daugiau lėšų skirti kitoms sritims: "Ateityje pasikeitus palūkanų normos, gali būti tam tikrų sunkumų refinansuoti skolas, nes dabar skolinamasi už itin mažas palūkanas."

Be kita ko, jis pranešė, kad šį balandį Lietuvoje pelningai dirbo 61 proc. įmonių, o tai, anot jo, daugiau nei vidutiniškai 2017–2019 m. V. Tuziko teigimu, subsidijų už prastovas nauda nebuvo didelė – jos nesumažino nedarbo, nes jis gana reikšmingai padidėjo.

"Didžiausios sumos subsidijų atiteko toms veikloms, kurių pajamos sumažėjo santykinai nedaug arba net padidėjo, todėl reikėtų pagalvoti apie papildomus saugiklius, kad parama pakliūtų tiems, kam jos labiausiai riekia", – tvirtino V. Tuzikas.

Ateityje pasikeitus palūkanų normoms, gali būti tam tikrų sunkumų refinansuoti skolas, nes dabar skolinamasi už itin mažas palūkanas.

Jis kritikavo valdančiųjų sprendimą dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo sektoriui, nes ji gali neatnešti laukiamos naudos: "Šios lengvatos nauda įmones pasieks tik tada, kai jos pradės dirbti, jos neturės poveikio toms, kurios nebevykdo veiklos ar kurios nebegalės vykdyti veiklos."

Pasak jo, koronaviruso krizė parodė, kad ir savarankiškai dirbantys žmonės gali prarasti darbą, todėl siūlo juos įtraukti į socialinio draudimo sistemą.

Be to, V. Tuzikas atkreipė dėmesį, kad vienišų asmenų išmokos, kurias ketinama pradėti mokėti nuo liepos, 2022–2023 m. struktūrinį biudžeto deficitą padidins 100 mln. eurų, nes nėra tvarių nuolatinių pajamų šaltinių šioms išlaidoms padengti.

Pajamų skylė vis didėja

Finansų ministerija pranešė, kad centrinės valdžios deficitas per keturis šių metų mėnesius siekė 662 mln. eurų ir sudarė 1,3 proc. prognozuojamo šių metų BVP, nors balansas buvo 41 mln. eurų geresnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis sudarė 703 mln. eurų deficitą.

Centrinės valdžios pajamos šių metų sausį–balandį buvo beveik 4,816 mlrd. eurų, išlaidos – 5,415 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 62,7 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 58,9 proc. sausio–balandžio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 33,2 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 61,1 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 10,9 proc. bei dotacijos – 9,6 proc.

Centrinės valdžios pajamos šių metų balandį siekė apie 1,329 mlrd. eurų, išlaidos – 1,391 mlrd. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 21,8 mln. eurų. Antrąjį pavasario mėnesį deficitas siekė 84,3 mln. eurų ir, palyginti su pernai tuo metu, balansas geresnis 456,1 mln. eurų.

Šį balandį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (56,8 proc.) ir socialinės įmokos (31,5 proc.), o daugiausia išlaidų teko socialinėms išmokoms (53,6 proc.).