- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išaugus aviacinio kuro kainoms, kai kurios pigių skrydžių oro bendrovės praneša, kad bilietų už kelis eurus jau nepamatysime niekada, pranešė LNK.
„Ryanair“ vadovas anksčiau sakė, kad bilietų kainos brangs mažiausiai ketvirtadaliu.
Šiandien žvelgiant į pigių oro linijų puslapius, galime tik pasvaičioti, kad tos kainos, kai skrydžius galėjome įsigyti už dešimt ar penkiolika eurų, jau nebesugrįš. Šios kainos jau liko tolimoje praeityje.
Tačiau ar tai reiškia, kad pigių skrydžių era jau baigėsi, pasakojo Nacionalinės aviacijos asociacijos vadovas Joris Gintilas.
„Žemų kaštų bendrovės tikrai neišnyks, nes pagrindinis jų produktas yra pigesni nei vidutiniai rinkos bilietai. Tad manau, kad šitas produktas išliks ir ateityje. O jeigu kalbant konkrečiai apie žemų kaštų bendrovių esančius tarifus, tai po paskutinio „Ryanair“ vadovo pareiškimo buvo labai aiškiai deklaruoti tam tikri pokyčiai. Tai reiškia, kad jeigu šią dieną vidutinė „Ryanair“ aviakompanijos skrydžio kaina buvo 40 eurų, tai jo prognozėmis per artimiausius penkerius metus ta kaina pakiltų dešimt eurų ir siektų 50 eurų“, – teigė J. Gintilas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tačiau, anot J. Gintilo, bendram kontekste jokiu būdu negalima sakyti, kad Lietuvos eurozonoje infliacija yra tik 9 proc., kai akivaizdžiai matome, kad per paskutinius dvylika mėnesių kuro kainos pakilo ženkliai.
Pigūs skrydžiai buvo daugiausiai naudojami marketinginiais tikslais.
„O kuro kainos sudaro apie trečdalį visų sąnaudų skrendant orlaiviu. Tai natūralu, kad bendram kontekste kainos kils, ypač žemų tarifų, kurių pagrindinė esmė būdavo, kad jų būdavo labai nedaug. Ir jie būdavo naudojami iki 9.99 eurų. Tokie skrydžiai buvo daugiausiai naudojami marketinginiais tikslais, tad jų tarifai ir gali padidėti“, – pasakojo J. Gintilas.
Tačiau, anot J. Gintilo, būtų per drąsu pritarti minčiai, kad žemų kaštų skrydžių era baigėsi.
Ekspertas tikino manantis, kad skrydžių su tam tikromis korekcijomis, atsižvelgiant į bendrą makroekoniminę situaciją, tikrai išliks.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje6
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų1
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...
-
G. Šimkus: anksčiau laiko pasiimti lėšų iš pensijų fondų – tik kritiniais atvejais2
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad negali būti palikta jokių „atvirų“ galimybių anksčiau laiko pasiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, išskyrus kritinius atv...
-
Seimas imasi pataisų, kurios atpigintų paskolų refinansavimą
Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti paskolų refinansavimo sąlygas. ...
-
„Lietuvos kelių“ vadovas: šalies keliams sutvarkyti skiriamų milijardų neužtenka3
Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025–2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas...
-
Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šiemet į šalies biudžetą sumokėjo nemažą sumą1
Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Prezidento patarėja: pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį2
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo p...
-
Prezidentūra: mokesčių reforma į darbotvarkę įtraukta siekiant RRF lėšų, bet ar kažkas bus priimta1
Prezidento vyriausia patarėja Irena Segalovičiene nemano, kad mokesčių reformos įtraukimas į Seimo rudens sesijos darbų programą reiškia, jog ji bus svarstoma parlamente. Anot jos, toks sprendimas atliktas siekiant gauti Europos Komisijos (EK) E...