Piliečiai ir paslaugos

Ginčas dėl vandens apskaitos ir mokesčių

Skaitytojų diskusijas sukėlė Jono Daugirdo straipsnis “Kaip išgaudyti vandens vagis daugiabučiuose namuose” (“Klaipėda”, 2003 m. rugpjūčio 11 d.)

Straipsnyje rašoma, kad Klaipėdos daugiabučiuose namuose per metus pavagiama daugiau nei už 7 milijonus litų vandens, kad pagal statistiką vagia kas trečias klaipėdietis. Anot straipsnio autoriaus, prieš 5-8 metus sumontuotus nepatikimus vandens apskaitos prietaisus reikia išmesti, nes jų tikrinimas butuose yra sunkiai įvykdomas. Pagal Lietuvos įstatymus į privačią nuosavybę – butą – patekti be savininko leidimo neįmanoma, tad kontroliuoti nei vandens ūkio specialistai, nei bendrijų pirmininkai, nei administratoriai nepajėgūs.

Autorius išvardijo kitas palankias sąlygas vandens vagystėms ir siūlė pasižvalgyti, kaip vandens apskaitą sutvarkė civilizacijos keliu toliau pažengusios šalys: esą už vandenį yra mokama pagal buto plotą.

Kaip ir tikėjosi straipsnio autorius, ši mintis sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

Aiškutis Statkus, gyvenantis Kretingos g. 29-ajame name, rašo esąs tikras, kad straipsnį parašė AB “Klaipėdos vanduo” darbuotojas, kuris gina bendrovės neveiklumą, nes žymiai lengviau verkšlenti apie privačios nuosavybės neliečiamumą, negu vaikščioti po butus ir kontroliuoti apskaitos prietaisus.

“O mokėti už vandenį pagal buto plotą, tai jau įžūlumo viršūnė! Nepaisant to, kad spaudoje buvo aiškinta, jog apmokestinamos išlaidos turi būti pagrįstos ir įrodytos, J.Daugirdas vėl nori įdiegti socializmo taikytus principus”, - rašo autorius.

Kas sumoka už vandenį, kuris išliejamas remontuojant vamzdynus, plaunant šilumokaičius, per avarijas?

Savivaldybė skelbė, kad tobulins sutartis su specializuotomis firmomis, laimėjusiomis namo šilumos ūkio eksploatacijos konkursą, ir pareikalaus iš jų mokėti už suvartotą vandenį, bet valdininkų straipsnių tuo klausimu spaudoje neteko skaityti. Išliejamą vandenį priskiria prie pavogtų kiekių, o tai ne kibiras ir ne du.

“Ir vėl skaitome, kad vagys – gyventojai. Vis dėlto jų interesus privalo ginti mūsų išrinkti miesto tarybos nariai. O ką mano miesto ūkio komiteto atstovai?” – klausia A.Statkus.

Panika dėl... nuomonės

AB “Klaipėdos vanduo” finansų departamento direktorė Angelė Sermontienė apgailestauja, kad laiško autorius įžvelgia daugiau neigiamų bendrovės veiklos pusių, o nemato teigiamų, todėl pavaizduota situacija iš dalies neatitinka tikrovės.

Pasak departamento vadovės, nereikia kelti panikos dėl straipsnio autoriaus pareikštos nuomonės bei pateikto pavyzdžio, kaip šie reikalai tvarkomi kitose šalyse. (Beje, autorius J.Daugirdas bendrovėje nėra žinomas žmogus ir, suprantama, joje nedirba).

Autorius tik svarsto galimybę, ką daryti su tais, kurie vagia vandenį, nes šiandien nėra mechanizmo, kaip su jais kovoti. Tačiau dėl pasiūlymo už vandenį mokėti pagal buto plotą nereikia be reikalo jaudintis. Departamento direktorė nėra girdėjusi, kad šiandien kas nors ruoštų tokią mokesčių už šaltą vandenį tvarką.

Į klausimą, ar jai pačiai priimtinas toks pasiūlymas, atsakė, kad nustačius vandens suvartojimo normą, galbūt jis galėtų būti taikomas tiems, kurie neturi vandens apskaitos prietaisų ir slepia gyvenančių žmonių skaičių. Laiptinės gyventojai paprastai žino, kiek žmonių gyvena kaimyno bute, ar vartoja vandenį, jų skolas.

Ar lengva patekti kontrolieriams į gyventojo butą? Departamento vadovė siūlė pabandyti pačiam laiško autoriui ir pakvietė jį padėti sudaryti šalto vandens vartojimo sutartis. Už darbą pagal sutartį bus sumokėta. Žinoma, negalima teigti, kad visi gyventojai užtrenkia duris įmonės atstovams.

- Dėl vandens apskaitos prietaisų priežiūros ir patikros nuo 1997 m. vandens bendrovė teikė pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Aplinkos, Finansų ministerijoms, savivaldybei, tačiau finansavimo klausimas neišspręstas iki šiol. Mums neleido į vandens kainą įskaičiuoti nė cento už skaitiklių priežiūrą ir patikrą. Kai bus išspręstas šis klausimas, tada vandens bendrovė prižiūrės ir tikrins skaitiklius.

Padėtis vienoda visuose miestuose, bet Kauno ir Šiaulių savivaldybės sugebėjo šią problemą išspręsti, o Klaipėdos politikai – ne. 2002 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos savivaldybės taryba svarstė AB “Klaipėdos vanduo” šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymą ir priėmė protokolinį sprendimą įpareigoti savivaldybės administratorių paruošti valdybos sprendimo projektą dėl karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo. Įpareigojo valdybą informuoti miesto tarybą spalio mėnesį apie priimtą sprendimą. Savivaldybės administracija taip pat turėjo peržiūrėti valdybos 1998 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 58 patvirtintas gyventojų vandens suvartojimo normas, įvertinti teisinės bazės pasikeitimus ir atsižvelgti į socialinius bei ekonominius šio klausimo nagrinėjimo aspektus. Greit bus metai, bet niekas nepadaryta, nors priimti sprendimą rekėjo vos praėjus mėnesiui. Kodėl to niekas nepaklausia miesto politikų?

Laikas baigti kalbas apie skaitiklius

Pasak departamento direktorės, užsiplieskiantys ginčai dėl vandens apskaitos prietaisų priežiūros ir patikros, ir su tuo susiję nuostoliai, neteisinga informacija tik kiršina ir klaidina žmones.

Savivaldybės, kaip AB “Klaipėdos vanduo” steigėjos, o ne bendrovės kompetencija spręsti gyvybiškai svarbius klausimus, o iš politikų laukiama vartotojų interesų gynimo.

Pasiekėme, kad dvi specializuotos bendrovės “Lamberta” ir “Sobo sistemos” už sunaudotą šaltą vandenį šildymo sistemų plovimui jau sumoka vandens įmonei. Taip pat sutarta ir su AB “Rubikono apskaitos sistemos”. Lieka sugalvoti, kaip sukontroliuoti, ar už visą suvartotą šaltą vandenį sumokama. Kitos specializuotos bendrovės mūsų reikalavimus dar ignoruoja. Tačiau tikimės, kad ateityje viskas susitvarkys ir tam padės naujas Šilumos ūkio įstatymas. Noriu nuraminti gyventojus, kad trejus metus, pradedant nuo 2002 m., kubinio metro šalto vandens ir nuotekų šalinimo patvirtinta kaina – 4,43 Lt – nesikeis. Žmonės pradeda suvokti, jog mūsų Vyriausybė apsikvailino su tais skaitikliais, kad vandens vagių nereikės gaudyti, kai nuo neprotingų sprendimų bus pagydyta mūsų vyriausybė, - sakė A.Sermontienė.

Miesto ūkio komiteto pirmininkas Benediktas Petrauskas sakė, kad šie svarbūs vandens eksploatavimo ir apskaitos prietaisų priežiūros klausimai bus svarstomi komiteto posėdyje.

- Atrodo, visiems aišku, kad už vandenį, kurį suvartojo namas, turi būti sumokėta, - tvirtina AB “Klaipėdos vanduo” finansų departamento direktorė Angelė Sermontienė.