– Ar pagal kainą nekilnojamasis turtas su banko paskola dažniausiai yra įperkamas? Ir ar šiuo metu didesnė įmoka būtų nuomos, ar paskolos?
– Kaip vidurkį galime paimti, pavyzdžiui, Vilniuje apie 150 tūkst. eurų vertės būstą. Priklausomai nuo to, kiek žmogus skolinasi, dažniausiai, jei įsiskolinama maksimaliai, paskolos įmoka būna šiek tiek mažesnė nei nuoma už tokį pat būstą.
– Vadinasi, šioje vietoje matematika lyg ir palankesnė perkant – mokant paskolą lieka daugiau pinigų. Tačiau reikia pradinio įnašo. Kiek jis būtų tokio būsto atveju?
– Tai būtų apie 22,5 tūkst. eurų. Ar tai didelė suma, kiekvienas vertina individualiai, tačiau akivaizdu, kad ją reikia sukaupti ir ji nėra maža.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– O jei žmogus nusprendžia nuomotis ir šiuos pinigus investuoti, tarkime, su 10 proc. grąža – kokį rezultatą matytume po 10 metų?
– Matematiškai skaičiuojant, investavus pradinį įnašą su 10 proc. metine grąža, po 10 metų būtų apie 58 tūkst. eurų.
Lietuviai yra konservatyvesni nei Vakarų europiečiai – jie nori turėti savo būstą.
– O kaip atrodo situacija su nekilnojamuoju turtu?
– Čia matematika kiek kitokia, nes reikia vertinti turto kainos augimą. Jei skaičiuotume apie 5 proc. metinį prieaugį, kas Lietuvos rinkoje atrodo realistiška, galutinis rezultatas būtų palankesnis. Net įvertinus visas papildomas išlaidas – notarines, draudimą – skirtumas tarp turto vertės ir paskolos likučio po 10 metų siektų apie 145 tūkst. eurų.
– Kodėl vis dėlto dalis žmonių renkasi nuomą, ypač Vakarų Europoje?
– Viena pagrindinių priežasčių – lankstumas. Jaunesni žmonės šiandien gali gyventi vienoje vietoje, rytoj – kitoje. Taip pat sunku sukaupti pradinį įnašą. Be to, nuomodamiesi jie gali gyventi brangesniame būste ar geresnėje vietoje, nei galėtų sau leisti pirkdami.
– O kaip situacija Lietuvoje?
– Lietuviai yra konservatyvesni nei Vakarų europiečiai – jie nori turėti savo būstą. Tai ir psichologinis aspektas – noras „turėti, o ne nuomotis“. Tuo metu Vakarų Europoje ilgalaikė nuoma yra įprasta – žmonės tą patį būstą nuomojasi 5, 10 ar net 20 metų. Ten nekilnojamasis turtas nėra toks prestižo klausimas kaip Lietuvoje. Vis dėlto matome, kad ir Lietuvoje ši tendencija po truputį keičiasi.
Naujausi komentarai