Vyriausybė pritarė milijardinės vertės verslo skatinimo planui, tačiau konkretus jo įgyvendinimo modelis dar tikslinamas ir paaiškės kiek vėliau.

Klausimų dar daug

Finansų ministras Algirdas Šemeta po Vyriausybės pasitarimo vakar pranešė, kad ministrai nusprendė pritarti Ekonomikos skatinimo planui. Bet tai esą tik gairės, ko Vyriausybė turi siekti ir kokius sprendimus priimti, kad finansinį sunkmetį išgyvenantis verslas būtų "pamaitintas" papildomomis lėšomis.

Ministras tvirtino, kad dar nėra tiksliai aiški plano finansinė apimtis. Nežinoma ir tai, kaip ir kas gaus lėšų pagal šį planą. "Dar baigiamas rengti finansavimo modelis. Kai jis bus baigtas, tada ir bus paskelbtos visos detalės", – kelis kartus žurnalistams pakartojo A.Šemeta.

Vyriausybė sieks, kad 100 mln. litų būtų pasiekiami verslui mažų, iki 175 tūkst. litų dydžio, paskolų pavidalu dar šių metų kovo–balandžio mėnesiais – tai numatoma plane. Tačiau ar taip tikrai atsitiks, finansų ministras negalėjo garantuoti, paprašęs palaukti artimiausiu metu numatomų priimti Vyriausybės sprendimų, taip pat pokalbių dėl paskolų su Europos investicijų banku (EIB) pabaigos ir sutarimo dėl spartesnio ES struktūrinių fondų panaudojimo.

Derasi su bankais

A.Šemeta negalėjo įvardyti ir to, kokia yra Ekonomikos skatinimo plano konkreti finansinė išraiška. Jis tik pakartojo ankstesnius pareiškimus, kad plano fondas bus sukurtas iš daugiau, nei buvo numatyta, europietiškų lėšų, taip pat iš EIB paskolos ir Lietuvos komercinių bankų suteiktų lėšų.

Tikimasi, kad kovo mėnesį EIB valdyba apsvarstys ir pritars suteikti Lietuvai 1,1 mlrd. eurų (apie 3,8 mlrd. litų) paskolą. Bet ji būtų skirta iki 2013 m. pabaigos. Kokia jos dalis galėtų būti panaudota šiais metais, kol kas oficialiai neskelbiama. Anksčiau būta pranešimų, kad šiemet galėtų būti išleista apie 300 mln. eurų iš šios paskolos.

A.Šemeta taip pat tvirtino, kad šiemet iš ES fondų galėtų būti panaudoti ne 3,7 mlrd. litų, kaip buvo numatyta anksčiau, bet 5 mlrd. Tai leistų Ekonomikos skatinimo plano fondą padidinti 1,3 mlrd. litų.

Be to, į verslo skatinimą siekiama įtraukti ir Lietuvos komercinius bankus. "Dabar dirbame su bankais ir tikimės, kad greitai pavyks dėl to susitarti", – sakė finansų ministras.

Ir leis, ir taupys

A.Šemeta priminė, kad reikėtų surasti šiemet apie 4 mlrd. litų, siekiant neleisti dar didesnio ekonomikos nuosmukio, nei prognozuojama. "Injekcijų poreikis yra būtent tokia suma. Tada būtų sušvelnintas ekonomikos smukimo poveikis", – tikisi ministras.

Anot jo, jeigu šiemet į verslą nepateks nurodytoji suma, gali būti, kad bendrasis vidaus produktas sumažės ne 4,8 proc., kaip dabar prognozuojama, bet kur kas labiau.

Vyriausybė, patvirtinusi Ekonomikos skatinimo planą, numatė, kad jo įgyvendinimą prižiūrės specialus komitetas, kuriam vadovaus premjeras Andrius Kubilius.

Plano milijardus ketinama nukreipti skatinti eksportuojančias įmones, teikti kreditus smulkioms įmonėms, pastatų renovacijai.

A.Šemeta taip pat informavo, kad siekiama dar labiau taupyti valstybės lėšas mažinant biudžeto deficitą. "Rengiame papildomą išlaidų mažinimo planą. Visoms institucijoms išsiųsti reikalavimai pateikti pasiūlymus dėl 10 proc. lėšų taupymo. Jie bus apibendrinti ir pateikti vėlyvą pavasarį su šių metų biudžeto pataisomis", – sakė finansų ministras.

Jo nuomone, žinybos gali rasti galimybių sutaupyti pinigų, skiriamų tarnybiniams automobiliams, mobiliesiems telefonams, reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms.

Paprašė paramos

Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius išplatintame pareiškime trečiadienį paragino ES daugiau padėti skurdesnėms jos narėms Vidurio ir Rytų Europoje, smarkiai nukentėjusioms nuo pasaulinės finansų krizės.

Anot A.Kubiliaus, ES galėtų skirti daugiau lėšų už euro zonos ribų esančioms narėms, kurios šiuo metu susiduria su pinigų stygiumi.

ES fondų paramos jau sulaukė Latvija ir Vengrija, kurioms skirtų lėšų suma nuo 12 mlrd. eurų praėjusiais metais išaugo iki 25 mlrd. eurų šįmet.

"Vadinamoji vidutinio laikotarpio finansinė pagalba turėtų būti skiriama ne tik ištikus krizei, bet ir siekiant jos išvengti. Europos Komisija turėtų apsvarstyti tokias galimybes", – sakė A.Kubilius.

Jis teigė žinąs apie Austrijos siūlymus aktyviau padėti Vidurio ir Rytų Europos šalims. Tačiau diplomatai nurodo, kad taip Austrija stengiasi gelbėti šiose šalyse veikiančius savo bankus ir kol kas jos siūlymai didesnio palaikymo nesulaukė.