Baldų gamintojams ir visai medienos pramonei atėjo sunkūs laikai – stringa atsiskaitymai, bankai neduoda paskolų, o verslininkams trūksta apyvartinių lėšų. Lentpjūvės jau stoja, o baldininkai skaičiuoja, kad svarbiausia išsilaikyti iki šių metų pabaigos. Paskui esą jau bus lengviau – konkurencija sumažės. Silpnesni konkurentai turėtų išnykti iš verslo žemėlapio, o išlikti tik stipriausi.

Uždaras skolų ratas

Atrodo, visa šalies baldų pramonė dabar stovi vien ant skolų ir drebančių pasitikėjimo partneriais pamatų.

Medžiagų tiekėjai tyliai keiksnoja baldininkus ir skundžiasi jau kelis mėnesius negaunantys pinigų. Pastarieji pripažįsta kaltę, tačiau tikina laiku neatsiskaitantys ne iš piktos valios, o dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nes baldų gamintojams skolingi užsakovai.

"Padarai gaminį, suplanuoji, kad jį pardavęs atsiskaitysi su vienu ar kitu tiekėju, bet galutinis klientas pardavėjui perveda tik dalį sutartos sumos. Norėdamas parduoti gaminį, pardavėjas sutinka, bet pinigų tenka laukti. Anksčiau su privačiais klientais to nebūdavo. Mokėjimus kartais užlaikydavo tik įmonės, o dabar vietoj 3 tūkst. žmogus perveda tūkstantį litų ir pareiškia, kad likusią sumą sumokės iki mėnesio pabaigos. Mes patys negauname pinigų, dėl to negalime atsiskaityti ir su tiekėjais", – padėtį baldų rinkoje apibūdino bendrovės "Sostinės baldai" direktorė Inesa Abromaitė.

Daugelis įmonių ieško išlikimo recepto – bando taupyti, pralaukti sunkmetį. "Sostinės baldai" taip pat sumažino išlaidas, darbuotojams vietoj fiksuoto atlyginimo pradėjo mokėti už pagamintų baldų kvadratinių metrų skaičių. O norėdama pritraukti klientų įmonė nuolat rengia įvairias akcijas ir siūlo nuolaidas.

"Mes išlaidas susiejome su apyvarta. Jei mažėja užsakymų, darbuotojai gaus mažesnį atlyginimą. O mes turėsime mažiau išlaidų. Be to, tai – stimulas pasitempti pardavimo vadybininkams", – sakė I.Abromaitė.

Brokas atsirūgs

Baldininkams svarbiausia neprarasti klientų. Kai kurios įmonės dėl to net perpus sumažino savo gaminių kainą.

"Šie metai bus sanitariniai, rinka apsivalys. Pirmiausia iš žaidimo iškris tie, kurie dirbo nekokybiškai. Žinau įmonių, kurios pasako, kad dės vokišką plokštę, o įdeda lenkišką. Vienai jų tai jau atsirūgo. Klientas pastebėjo ir žada bendrovę skųsti teismui. Tokius gamintojus suės jų pačių darbai. Klientai pas juos daugiau nebeis, o išgirdę skundus ar blogas rekomendacijas pas kitas įmones bėgs ir potencialūs klientai", – baldžių apgavystes atskleidė I.Abromaitė.

Anot jos, naujų užsakymų "Sostinės baldai" šiemet sulaukia labai mažai. Įmonė dabar taip pat vykdo gruodį priimtuosius.

"Mūsų įmonė jauna, dirba tik kiek daugiau nei dvejus metus, ir dar nespėjome užsiauginti riebalų sluoksnio, kad galėtume sunkmetį tiesiog pralaukti. Mums labai sunku, bet klientų ir užsakymų kol kas dar turime. Svarbiausia išsilaikyti iki metų pabaigos, bent iki vasaros, tada jau bus lengviau", – atsiduso pašnekovė.

Rinką valdo didieji

Didelėms įmonių grupėms sekasi kur kas geriau, mat jos gana savarankiškos, kad galėtų išsiversti be partnerių pagalbos. Grupės įmonės medieną gali apdoroti pačios – nuo rąstų iki gatavų baldų. O visus pirkimo sandorius dažnai sudaro pačios grupės įmonės.

"Mes krizę matome tik iš televizoriaus. Turime gerus ilgalaikius kontraktus ateičiai, tad kurį laiką darbo tikrai turėsime. "Klaipėdos mediena" dabar dirba nesustodama keturiomis pamainomis. O kalbant apie žaliavos kainas, padėtis kaip tik pagerėjo – per pastaruosius mėnesius mediena atpigo", – džiūgavo "Vakarų medienos grupės" generalinis direktorius Viktoras Adomaitis.

Bendrovės padėtis iš tiesų kiek kitokia, nei kitų baldininkų ar medžio apdirbimo įmonių. "Vakarų medienos grupė" daug produkcijos eksportuoja į užsienį.

"Be to, esame grupė, tad mūsų įmonės viena kitą aprūpina reikalinga žaliava. Vienos apdirba medieną, kitos gamina baldų detales, drožlių plokštes, dar kitos – baldus", – sakė V.Adomaitis.

Tačiau jis pripažino, kad problemų yra. Esą bankams užsukus kreditų čiaupus, daugeliui šio sektoriaus įmonių pradėjo trūkti apyvartinių lėšų.

"Nenoriu kalbėti apie visus, nes vieniems sekasi geriau, kitiems – blogiau, kaip ir visur. Apie stringančius atsiskaitymus taip pat sunku kalbėti ar ką nors lyginti, nes jie vėlavo visada. Kiek pamenu, tai mes kam nors, tai mums kas nors buvo skolingas, bet galop viskas išsispręsdavo. Tiesa, dabar padėtis iš tikrųjų įtempta, nes bankai uždaro faktoringus, kredito linijas ir kitus kreditavimo būdus. Nekalbu apie nežemiškai aukštas palūkanas. Apskritai nebeįmanoma paimti paskolos. Įmonėms gal ir sekasi gerai, jos turi užsakymų, bet trūksta apyvartinių lėšų ir nemažai bendrovių tuoj bus priverstos užsidaryti. Mes gana dideli ir savarankiški, bet irgi pajutome bankų rūstumą. Kai kurios įmonės tokiomis sąlygomis gali ir neišgyventi", – rinkos subtilybėmis dalijosi "Vakarų medienos grupės" vadovas.

Išgyveno ne vieną krizę

Kita medienos pramonės grupė – SBA baldų kompanija – pasiruošusi įvairiems ateities scenarijams. Tačiau bendrovės direktorius Ričardas Kiaurakis kol kas nė vieno jų iš stalčiaus traukti nežada. Įmonę nuo sunkumų esą gelbsti ilgalaikiai kontraktai ir eksportas. Mat SBA baldų kompanija 97 proc. savo produkcijos parduoda užsienyje. Nemažą dalį – Rusijoje. Tačiau esą net smukęs rublio kursas daug žalos nepridarė. "Turime ilgalaikius kontraktus dar ketveriems metams. Be to, dirbame su rimtomis įmonėmis, o ne su "garažais". Įmonės, su kuriomis bendraujame, atsiskaito pagal sutartis. Aišku, dabar galima lanksčiau žiūrėti į partnerių norus, dalį sumos mokėti avansu, kitą dalį – vėliau ar dar ką nors sugalvoti. Bet kol kas tokių prašymų nebuvo. Galų gale ne vieną krizę išgyvenome. SBA pamena ir Vokietijos markės kritimą ir Rusijos krizę, o kai tik pradėjome prekiauti JAV, iš karto smuko dolerio kursas. Bet visada kažkaip atsistodavome ant kojų", – dienraščiui pasakojo SBA baldų kompanijos vadovas. Tačiau jis taip pat pripažino, kad vidaus rinkoje dabar neramus laikotarpis.

Tiesa, R.Kiaurakis pabrėžė, kad įmonė kol kas veiklos neoptimizuoja ir atlyginimų nemažina. "Neatleidome nė vieno darbuotojo. Bet pastebiu, kad žmonės pradėjo labiau vertinti savo darbo vietas, pasitempė. Nepatikėsite, bet pastaruosius mėnesius įmonėje darbuotojų kaitos iš viso nėra", – džiaugėsi įmonės vadovas.

Pirmiausia krenta lentpjūvės

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" direktoriaus Raimundo Beinorto nuomone, iki baldų gamintojų sunkmetis dar neatėjo. Šiuo metu kenčia pirmoji grandis – žaliavinės medienos gamintojai, lentpjūvės.

"Medienos pramonė nekuo nesiskiria nuo kitų rinkų – vartojimas čia smarkiai kritęs, mažos įmonės uždaromos, kitos dirba trumpiau arba atleidžia darbuotojus, visų biudžetuose žioji skylės. Visi sako, kad bankai neduoda paskolų. Bet pažvelkime įdėmiau, paskolų reikia tam, kad užkamšytų skyles, atsiradusias dėl to, jog įmonės neatsiskaito viena su kita", – teigė asociacijos vadovas.

Anot jo, dabar visi labai "jautrūs" pinigų srautams. Anksčiau, net praėjus 70 dienų laikotarpiui niekas labai nesijaudindavo dėl skolų, nors atsiskaityti įmonės privalo per 60 dienų. Tačiau dabar praėjus 61 dienai dažnas verslininkas jau skambina pavojaus varpais.

Sunkmetis, kaip prognozuoja R.Beinortas, netrukus užkabins ir baldų gamintojus bei eksportuotojus, nes nukritus daugelio valiutų kursams pablogėjo ir eksporto sąlygos. O svarbiausia – krito pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių valiutų kursai: Rusijos rublio, Švedijos kronos, Ukrainos grivinos ir kitų.

"Per krizę galioja Darwino teorija – pirmiausia krenta silpnieji. O tokios yra mažos lentpjūvės. Jų prisisteigė dešimtys ar net šimtai, o dabar vyksta natūrali atranka. Bet grandinė eina ir toliau: jei nebus pakankamai lentpjūvių, nebus ir pjuvenų, o tada atsiras problemų dėl plokščių ir kitų baldų gamybos elementų", – vardijo grėsmes pašnekovas.

"Ikea" atėjo į Lietuvą

Ilgai laukę ir kaimynams Švedijos baldų gamintojos "Ikea" investicijų pavydėję 2008-ųjų pabaigoje lietuviai pagaliau sulaukė baldų pramonės milžinės dėmesio. "Ikea" grupė pernai. gruodį įsigijo Lietuvos medžio drožlių plokščių ir baldų gamintoją "Girių bizonas". "Ikea" šios įmonės akcijas įsigijo iš bendrovių "Vakarų medienos grupė" (75 proc. akcijų) ir "Vilniaus baldai" (25 proc.). "Ikea" taip pat pareiškė, kad per dvejus trejus metus žada medžio drožlių plokščių gamybą padidinti apie 40 proc.

Iš viso "Ikea" grupės konsoliduotasis pardavimas pernai siekė 21,2 mlrd. eurų (73,1 mlrd. litų). Švedijos koncernui priklauso 258 parduotuvės 28 pasaulio šalyse. Dar 34 parduotuvės veikia pagal frančizės sutartis.