„Mane džiugina tai, kad esu čia gimusi, jog tėvai čia gimė, močiutė irgi čia gimusi“, – džiaugėsi kalbinama moteris.

„Esu patriotė ir dirbu Lietuvoje, ir gyvenu Lietuvoje, ir šeima Lietuvoje, ir vaikai Lietuvoje studijuoja. Esu labai patenkinta“, – su šypsena pasakojo praeivė.

Pagal apklausą, 75 proc. Lietuvos gyventojų nuotaikos negadina net šalies ekonominė padėtis. Tokių rodiklių vos prieš kelerius metus nebuvo. Tik prasidėjus karui Ukrainoje, 2021 metais, siaučiant COVID-19 pandemijai, tik 70 proc. lietuvių manė, kad gyvenimas gerėja.

Šiandien gyventojai teigia, kad nei karas, nei išaugusi infliacija optimizmo nesumažino.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neišgąsdino, tikrai esu patenkinta atlyginimu, darbu, viskas tvarkoje. Va“, – nykštį iškėlusi aiškino moteris.

„Pilnai užtenka pensijos, tikrai. Čia valdžia skundžiasi pensininkų naudai, tik tiek. Aš dar dirbu tarp kitko, tad mane tenkina padėtis visapusiškai. Bet pragyvenimui pilnai ir pensijos užtektų. Patikėkit manimi“, – tikino pensininkas.

Tačiau ekonomistai tikino, kad skirtingose Lietuvos vietose laimės lygis yra nevienodas.

„Dažniau sostinės regione gyvenantys asmenys nurodė, kad jų gyvenimo kokybė yra gera arba labai gera. Tuo tarpu vidurio ir rytų Lietuvos gyventojai saikingiau vertina gyvenimo kokybę kaip gerą“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekonomistė Viktorija Tauraitė.

O štai juoko jogos trenerė teigė, kad lietuviai mokosi pozityvumo.

Pilnai užtenka pensijos, tikrai. Čia valdžia skundžiasi pensininkų naudai, tik tiek.

„Vyresnį žmogų, manau, turime visas galimybes išmokyti mąstyti, kad turime daugiau nei vieną ar dvi galimybes“, – tikino juoko jogos trenerė Kristina Laučienė.

Ekonomistai stebisi, kad Eurobarametro duomenys nesutampa su kitų apklausų duomenimis. Statistikos departamentas gyventojų optimizmo nemato, tačiau pabrėžiama, kad ekonominė situacija Lietuvoje tikrai gerėja ir greitai sau leisti daugelis galės dar daugiau.

„Žmonių reakcijos visada yra uždelstos. Kai pajamos smunka, jie vartojimą mažina ne iš karto, o palaipsniui. Kai realios pajamos auga, vartojimą irgi ne iš karto atstato. Tačiau kai pajuntama, kad pinigai atsistatė, tada paleidžiamos pajamos į vartojimą“, – dėstė Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

„Net ir Baltijos šalių kontekste esame patys optimistiškiausi ir žvelgiant į ekonominės padėties įvertinimą reiktų įjungti kritinį mąstymą ir ne visuomet vertinti padėtį per rožinius akinius“, – kalbėjo V. Tauraitė.

Skundų dėl nepakankamai gero pragyvenimo lygio girdisi ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje. Pasak Eurobarametro, daugiausiai Europos gyventojų pagrindinę savo regiono problemą nurodo kaip mažas pragyvenimo išlaidas, sveikatą, ekonominę padėtį ir nedarbą. Kad šios problemos egzistuoja, pritaria ir juoko jogos trenerė.

„Mūsų kaimynystėje vykstantis karas nėra greitai išsprendžiamas dalykas, kur galėtume iš karto atsipūsti ir sakyti, kad viskas pabaigta. Ilgalaikėje perspektyvoje infliacija mus veda į nežinomybę“, – tvirtino K. Laučienė.

Pagal Eurobarametro duomenis 87 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina ne tik gyvenimą Lietuvoje, bet ir šalies ateitį.