- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kilusi painiava dėl apsauginių kaukių naudojimo tęsiasi. Tvarka iki galo nėra aiški nei gyventojams, nei verslui. O jų dėvėjimo taisykles operacijų centro vadovas dažnai keičia. Restoranų ir kavinių vadovams, kaip patys sako, dabartinis chaosas jau atsibodo, praneša LNK žinios.
„Labai trūksta paaiškinimo, kodėl būtent naudojami tam tikri ribojimai, ir ko jais siekiama, nes, pavyzdžiui, jei darbuotojai dirba lauke, kur yra ir atstumai, ir vėjas, skersvėjis, lankytojai – be kaukių, o kodėl būtent darbuotojai turi būti su kaukėmis? Labai sunku suprasti tuos reikalavimus“, – teigė restorano „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis.
„Dabar gaunasi, kad žmogus, atėjęs su galimybių pasu pas mus, neprivalo dėvėti kaukės, tačiau darbuotojai, kurie irgi turi galimybių pasus, jie privalo dėvėti arba ar privalo, yra toks vis dar ginčas“, – sakė „Cat Cafe“ savininkas Romas Žvirblis.
Tai, kad tik su galimybių pasu veikiančių įstaigų pasiskiepiję darbuotojai vis dar turi dėvėti kaukes, kelia daug nemalonumų. Esą dėl šios priežasties aptarnaujantis personalas linkęs keisti darbą.
„Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia. Todėl psichologinė atmosfera labai neigiama kolektyve“, – neslėpė „Cat Cafe“ savininkas.
Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia.
Kavinių vadovai pabrėžia patys ieškoję atsakymų, tačiau, jų teigimu, iki galo dėl taisyklių nesutarė nei visuomenė, nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nesutaria, bet, kaip patys sako, užtat baudžia skaudžiai.
„Leidau ir jau susimokėjau 1,5 rūkst. baudą už tai. Atėjo, patikrino, pamatė darbuotojus be kaukių ir skyrė baudą“, – atviravo restorano „Artistai“ vadovas.
Veido kaukių nebenorėtų dėvėti ir visiškai pasiskiepijusių aukštesnių klasių moksleiviai. „Pirmos ketvirtos klasės – pradinis ugdymas neprivalo dėvėti, o penktos aštuntos klasės privalo ir per pamokas. Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, būtų toks susitarimas tarp visų mokinių tėvelių, nes tėveliai tokių pageidavimų reiškia, tai gali būti kažkoks susitarimas, bet tada tik lokaliai“, – sakė Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė.
Anot mokyklos direktorės, tam tikros lengvatos tikrai galėtų egzistuoti. „Retas vaikas teisingai dėvi kaukę, tai, nežinau, sunku pasakyti apie naudą“, – tarstelėjo ji.
Ir nors SAM nuo rugsėjo 13-osios ugdyme pokyčių neplanuoja, bet turi gerų žinių įmonių, dirbančių tik su galimybių pasu, darbuotojams. Veido kaukių jiems dėvėti nebereikės – jos išlieka tik rekomendacija. Tai galioja dirbantiems tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek prekybos centruose.
„Nuo rugsėjo 13 dienos tose vietose, kur paslaugos bus teikiamos tik asmenims su galimybių pasu, tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams veido kaukės yra rekomenduojamo pobūdžio“, – sakė SAM vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
Vis dėlto, kovos su pandemija simbolio ministerijos atstovai siūlo nepamesti. „Šiuo metu plinta vadinamoji Delta viruso atmaina, kuri yra žymiai piktybiškesnė – užsikrėtimas ja yra žymiai lengvesnis negu tuo pagrindiniu virusu“, – aiškino SAM atstovė.
Jei įmonė priima visus – ir turinčius, ir neturinčius galimybių pasus, kaukės lieka privalomos. Jas dėvėti taip pat reikia valstybinėse įstaigose, institucijose, viešajame transporte taksi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
VSD pranešėjo istoriją tyrusi laikinoji komisija Seimui planuoja pateikti išvadas
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti savo išvadas. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...