- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų ketvirčiu, padidėjo 7,7 proc. ir sudarė 533,1 tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius padidėjo 2,7 proc. ir sudarė 2,2 mln. kelionių.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą ketvirtį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,04 nakvynės.
Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 62 Eur, o per verslo kelionę – 64 Eur. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 33,1 mln. Eur.
Beveik pusė (49 proc.) vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose, pas gimines ir draugus – 35 proc., nuosavame poilsio būste bei sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose (po 5 proc.), kitur – 6 proc.
Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 89 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 10 proc. turistų, traukiniu – 1 proc.
Po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai (56 proc.), gerai (42 proc.) ir patenkinamai – 2 proc.
Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (32 proc.), nepakankamas pajamas (19 proc.), nenorą keliauti (18 proc.), sveikatos problemas (10 proc.), šeiminius įsipareigojimus (6 proc.) ir kitas priežastis (15 proc.).
Iš vienadienių kelionių 35 proc. kelionių buvo skirta draugams ar giminėms lankyti, poilsiui ir laisvalaikiui – 28, verslo tikslams – 22, apsipirkti – 8 proc., sveikatinimo tikslams – 3, poilsiui nuosavame būste – 2, kitiems tikslams – 2 proc.
Į užsienį keliavo 296,2 tūkst. šalies gyventojų, arba 8,5 proc. daugiau nei per tą patį 2018 m. laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,2 nakvynės.
53,4 proc. keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame apgyvendinimo sektoriuje, 44,4 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.
Pirmą ketvirtį po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 191 mln. Eur, tai 2,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 2019 m. pirmąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 478 Eur.
Kelionių į užsienį skaičius pirmą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 1,6 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 400,1 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 15 proc. visų kelionių, arba 2,8 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį.
Asmeninės kelionės sudarė 73 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 27 proc.
Daugiausia keliauta į Jungtinę Karalystę (43 tūkst., arba 10,7 proc. visų kelionių), Baltarusiją (40,6 tūkst., arba 10,1 proc.), Lenkiją (32,5 tūkst., arba 8,1 proc.), Latviją (29,8 tūkst., arba 7,4 proc.), Vokietiją (28,7 tūkst., arba 7,2 proc.) ir Egiptą (26,7 tūkst., arba 6,7 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...