- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministerija ketina peržiūrėti dar kovą patvirtintą tvarką, leidžiančią į Lietuvos rinką tiekti ir joje naudoti medicinines nesterilias veido kaukes bei kitas priemones.
Apie tai BNS informavo SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Talalajevskis.
„Yra numatyta peržiūrėti įsakymo (...) aktualumą. Tačiau būtina užtikrinti, kad įstaigos neliktų visai be reikalingų medicinos priemonių, nors ir atitinkančių mažesnius saugos reikalavimus“, – sakė ministerijos atstovas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad sudarytas teisinis reguliavimas ne įpareigoja, o „leidžia teikti rinkai ir joje naudoti tam tikras medicinos priemones, kurioms nebuvo pritaikyti teisės aktų reikalavimai“.
„Sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos užtikrinti savo darbuotojų saugą, pirkdamos medicinos priemones gali reikalauti pirkimo procedūrose teikti tik visus saugos reikalavimus atitinkančias medicinos priemones – techninėse specifikacijose nurodyti, kad perkamos medicinos priemonės atitiktų saugos reikalavimus ir būtų paženklintos atitikties ženklu CE“, – komentavo R. Talalajevskis.
Ketvirtadienį Lietuvos medicininių kaukių gamintojai – įmonės „Nordmed“ ir „Litdent“ – kreipėsi į laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Veryga, ragindami atsisakyti kovo mėnesį priimto įsakymo.
„Pastarosiomis savaitėmis girdime apie vis naujus koronaviruso protrūkius medicinos įstaigose – gydymo įstaigos tampa koronaviruso židiniais. Panagrinėjus pastarųjų kelių mėnesių viešųjų pirkimų rezultatus kyla klausimas, kodėl Lietuvos medicinos sektorius aprūpinamas ne medicininės paskirties priemonėmis, kurioms iš esmės nekeliami nei saugumo, nei kokybiniai reikalavimai“, – pranešime cituojamas „Nordmed“ atstovas Marijus Kontrimas.
„Taigi, apie reikiamų bakterijų filtravimo savybių, kurios yra vienas svarbiausių faktorių, sertifikuojant kaukes pagal EN14683 (medicininių kaukių) standartą, užtikrinimą negali būti kalbos“, – pridūrė jis.
Kreipimąsi parengusių įmonių teigimu, pavasarį susidariusi situacija, kai dėl išaugusio sertifikuotų medicininių kaukių poreikio ir pasiūlos stygiaus toks medicinos priemonių reguliavimą atlaisvinantis įsakymas buvo būtinas, jau praėjo.
Pasak įmonių, pajėgumus sustiprinę tiek ES šalių, tiek ir pačios Lietuvos gamintojai gebėtų visiškai patenkinti Lietuvos sveikatos sistemos poreikį pateikdami kokybiškas, sertifikuotas priemones.
Savo ruožtu ministerija atkreipia dėmesį, kad, remiantis iš gydymo įstaigų gauta informacija, labiau tikėtina, jog COVID-19 medicinos personalas užsikrečia už darbo ribų – namuose ir kitose vietose – kadangi gydymo įstaigose yra laikomasi aukštų infekcijos kontrolės reikalavimų.
Be to, R. Talalajevskis sako, kad medicininių veido kaukių kainos rinkoje šiuo metu yra „maždaug 2–2,5 karto didesnės, nei pavasarį kilusios pandemijos metu“.
„Sveikatos priežiūros įstaigos ne kartą kreipėsi į ministeriją prašydamos skirti veido kaukių, kadangi neturi galimybės nusipirkti rinkoje už prieinamą kainą“, – teigė jis.
Kovo mėnesį pasirašytame ministro įsakyme nurodoma, kad į Lietuvos rinką leidžiama teikti ir joje naudoti „medicinines vienkartines nesterilias veido kaukes, medicininę vienkartinę nesterilią aprangą (kepuraites, chalatus, antbačius, kombinezonus su gobtuvais), medicinines vienkartines nesterilias pirštines, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento (...) atitikties įvertinimo procedūros“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 0,7 proc., maitinimo įmonių apyvarta smuko 9,5 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai2
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...