Šiauliečiai sakė, kad bankams atriekia vis daugiau, bet iš bankų tokio paties solidarumo nemato.
„Bankai niekada nenuskriaus savęs. Niekada“ – sakė gyventoja.
Jei ne dėl gyventojų ne meilės, tai patuštinti savo sąskaitas bankai turės dėl Seimo. Parlamentarai antradienį apsisprendė dar metams pratęsti bankų solidarumo įnašą.
„Mes, visi Lietuvos piliečiai, sunešame po kruopelytę ir tikrai galėtų pasidalinti tomis pajamomis, kurias uždirba. Manau, kad bankai per daug neprieštarauja. Pasidalins su visuomene ir krašto apsauga“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Vilius Semeška.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Bankai turėjo didelį pelną, o gynybai, jeigu nueis tas procentas, tai labai gerai. Manau, kad geras dalykas, ypač tokioje geopolitinėje situacijoje“, – savo nuomonę išsakė gyventojas.
Už pataisas balsavo absoliuti dauguma parlamentarų – 110. Nusiteikęs prieš buvo tik vienas liberalas Andrius Bagdonas.
„Bet kada gali ateiti valstybės politikai ir iš jūsų kišenės paimti tiek, kiek tą dieną sugalvojo“, – kalbėjo A. Bagdonas.
Investuotojai į Lietuvą – griežti. Vienas blogiausių priimtų sprendimų. Politikai sulaužė duotą pažadą.
„Visi politikai dievagojasi, kad tai – laikina – pratęsiama metams, o po to padaroma forever“, – kalbėjo „Investuotojų forumo“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.
Pavasarį premjerė teigė, kad mokesčio pratęsti nėra prasmės, nes bankams nebus iš ko jo mokėti. Pernai ir šiemet bankai krovėsi milijoninį pelną dėl aukštų palūkanų ir suteiktų paskolų.
„Mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Lietuvos banko skaičiavimais, pajamos iš solidarumo įnašo kitais metais sumažės, bet išliks reikšmingos. Kitais metais iš bankų į krašto apsaugą galima surinkti tarp penkiasdešimties septyniasdešimties milijonų eurų. Gyventojams – tik viena baimė.
„Vis tiek susimokėsim patys. Aš galvoju taip. Bankas savęs nenuskriaus turbūt niekada“, – kalbėjo moteris.
Opozicija tikino, kad bankai iš bado nemiršta, solidarūs galėtų būti ne tik dar metus, o amžinai.
„Bankams tikrai nereikia veržtis diržų. Įkainiai ir pelnai – didžiausi vien Europoje. Matome iš to, kad bankai per dieną realiai uždirba tris milijonus grynojo pelno“, – teigė Seimo narys (MG) Artūras Skardžius.
„Pagal pernai metais priimtą laikinojo solidarumo mokestį, bankai sumokės pusę milijardo. Tai – didelė suma ir jie jau reikšmingai prisidėję pirmieji prie gynybos. Jie moka penkias procentais didesnį gynybos mokestį nei visas kitas verslas Lietuvoje“, – pasakojo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankų atstovė sakė, kad jų sektorius tik diskriminuojamas. Griūna pasitikėjimas investuotojų akyse.
„Toks sprendimas prieštarauja norui padidinti konkurenciją Lietuvos kredito įstaigų sektoriuje. Būtų norima, kad ateitų daugiau užsienio investuotojų – rimtų, stambių“, – tikslino E. Čipkutė.
Estai laikino mokesčio bankams neturi. Latviai turi, bet mažesnį ir jo pratęsti neketina.
„Jau atsiliepia suprastėjusia valdžios reputacija dėl nepastovumo, neaiškumo, neprognozuojamumo. Manau, kad investuotojams yra apie ką pagalvot“, – sakė R. Skyrienė.
Bankų mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų.
Naujausi komentarai