Šiaulių autobusų stotyje žmonių visada yra, o maršrutų – nebūtinai. Šiauliečiai sako, kad tarpmiestiniai maršrutai kursuoja, bet kur kas rečiau.

„Šiauliai–Radviliškis buvo nuimtas. Jie padarė, kad iki Radviliškio rajono veža nemokamai, o paskui važiuojam į Šiaulių rajoną mokamai, bet jis nevažiuoja ten, kur reikia“, – pasakojo moteris.

„Mažoka, atrodo, kad mažoka. Nėra autobuso 15 val. į Kauną ir dar kažkokio“, – sakė ir kita.

Keleivių vežimo įmonė teigė, kad per penkerius metus į ir iš Šiaulių nubyrėjo keturiolika maršrutų, nes jie nenešė pelno. „Į Uteną, į Šilalę per senąjį plentą – tokios nepopuliarios kryptys, kurioms mes nesurinkdavome keleivių“, – vardijo UAB „Bustur“ direktorius Vaidas Serackas.

„Vieną kartą daug mūsų autobusu važiuoja, kitą kartą mažai. Kitą kartą iki Radviliškio iš čia nuvažiuojame šeši žmonės, Radviliškyje įsėda“, – pasakojo autobusų stotyje laukianti senolė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Problema ne tik Šiauliuose. Anot Šilalės rajono mero, iš septyniolikos maršrutų neliko vienuolikos, tad maždaug pusei rajono gyventojų susisiekimas su didmiesčiais tik pailgėjo.

„Mes padarėme maršrutą iš Šilalės į Kryžkalnį, nevažiuojame link Klaipėdos, važiuojame link Kauno, kad nuvežtume žmones į tarpinę stotelę, kad jie galėtų nuvažiuoti iš Šilalės į Klaipėdą“, – absurdišką situaciją pasakojo Šilalės rajono meras Tadas Bartkus.

Savivaldybės įsitikinusios, kad situacija suprastėjo po pernai liepą įsigaliojusios susisiekimo autobusų reformos.

„Panaikinti maršrutai, kurie dabar nebetęsiami po reformos, – Visagino, Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Ukmergės, Kupiškio“, – vardijo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Dovilė Sujetaitė.

Su tokia nuomone nesutiko Transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius, sakė esą tai nėra reformos padarinys. Maršrutai ir reisų skaičius buvo žymiai sumažinti pačių vežėjų nuo 2021 m., po COVID-19 laikotarpio.

Abi pusės kratosi atsakomybės, o nuskriausti dėl to lieka keleiviai.

Nuo liepos autobusų vairuotojai tikrinami, ar neturi sąsajos su priešiškomis valstybėmis, patys autobusai turi būti ne senesni nei keturiolikos metų. Vežėjų dėl to turėjo atsirasti daugiau, bet jų gretos tik praretėjo. „Nuo liepos 1-osios įsigaliojus nuostatoms, sumažėjo penkiais vežėjais, jie aiškiai deklaravo, kad nenori toliau tęsti veiklos, kadangi nebeatitinka naujų sąlygų“, – teigė J. Rašomavičius.

„Jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nė vienas vežėjas neateis aptarnauti to maršruto, tada įsikiš Transporto saugos administracija ir pradės organizuoti viešąją paslaugą, kitaip sakant, valstybė įsipareigojo finansiškai remti tuos nepelningus maršrutus. Deja, iki šiol niekas nevyksta“, – tikino Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja.

Deja, iki šiol niekas nevyksta.

Šiemet maršrutams remti pinigų biudžete nėra. Vežėjai sako paprastai – jei nebus keleivių, nebus ir maršrutų. „Bus geras susisiekimas tarp didžiųjų miestų, jis gali pagerėti, padažnėti, gali kaina nukristi, bet neliks susisiekimo tarp atokesnių rajonų, pavyzdžiui, į Obelius niekas nebevažiuos, gal nebevažiuos į Lazdijus“, – prognozavo Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

„Visos pajamos, kad išsilaikytų maršrutas, yra gaunamos iš keleivių. Jeigu valstybė dotuotų kuriuos nors maršrutus ir skelbtų konkursus, tada važiuotų, būtų ar nebūtų keleivių“, – svarstė „Bustur“ direktorius.

Anot Transporto saugos administracijos, susisiekimą galima pagerinti dar iki Velykų – vežėjams keičiant tvarkaraštį ir didinant reisų skaičių.