Tuo metu „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 5 proc. ir siekė 35,5 euro už MWh, o artimiausiose prekybos zonose – Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje – fiksuotas vidutinis 9 proc. kainos kritimas iki 35,7 euro už MWh.

Kaip praneša „Litgrid“, Latvijoje bei Estijoje elektros kaina sumažėjo po 15 proc. ir siekė 36,2 euro už MWh.  

„Litgrid“ teigimu, kainos kritimą Baltijos šalyse lėmė elektros energijos suvartojimo sumažėjimas šventiniu laikotarpiu bei bendras elektros energijos kainos sumažėjimas regione. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 proc. ir siekė 528 gigavatvalandes (GWh).

Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 48 proc. viso jų elektros energijos suvartojimo (255 GWh). Generacija mažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 36 proc., Latvijoje – 14 proc. ir Estijoje – 12 proc. Visose šalyse generacijos sumažėjimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių kritimas. Latvijoje prie mažesnės generacijos taip pat prisidėjo ir sumažėjusi vienos pagrindinių šiluminių elektrinių generacija, o Estijoje krito visų pagrindinių šalies elektrinių gamyba.

Estijos vietinė generacija užtikrino 50 proc. viso šalies poreikio (84 GWh generacija iš 168 GWh poreikio), Latvijos – 87 proc. (119 GWh iš 137 GWh), Lietuvos – 23 proc. (51 GWh iš 222 GWh). Estijoje vėjo generacija sumažėjo 37 proc., iki vidutinės 58 MWh generacijos, Latvijoje sumažėjo 66 proc., iki 7 MWh, Lietuvoje – 57 proc., iki vidutinės 77 MWh generacijos. Lietuvos vietinė elektros generacija sumažėjo 36 proc.

Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 42 proc., Lietuvos kryptimi – 9 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 37 proc., o Švedijos kryptimi – 16 proc. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 4 proc., o Latvijos kryptimi – 26 proc. Latvijos kryptimi iš Estijos – 7 proc., o Estijos kryptimi iš Latvijos – 9 proc.