- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šąlant orams ir didėjant elektros suvartojimui, praėjusią savaitę augusios elektros kainos Skandinavijoje lėmė ir padidėjusias kainas Lietuvoje.
Kaip nurodoma „Litgrid“ savaitės kainų apžvalgoje, lapkričio 22-29 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 21 proc. ir siekė 157,3 Eur/MWh. Latvijoje elektra kainavo tiek pat, o Estijoje pabrango 34 proc., iki 156,7 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos kainos vėl kilo, tačiau dar didesnis augimas stebėtas Švedijos 4 zonoje, kurios rodikliai turi didelę įtaką kainoms Lietuvoje. Šioje zonoje elektros kainos augo net 45 proc., iki 138 Eur/MWh. Kainos taip pat sparčiai padidėjo ir kitose Švedijos zonose bei Norvegijoje. Tokią tendenciją nulėmė praėjusią savaitę šąlant orams Skandinavijoje išaugęs elektros suvartojimas, mažėjantys hidrorezervai dėl išaugusios hidroelektrinių generacijos ir toliau aukštumose besilaikančios dujų kainos. Taip pat Švedijoje 35 proc. mažėjusi vėjo generacija lėmė du kartus susitraukusį Švedijos generacijos perteklių. Tuo tarpu Lietuvoje praėjusią savaitę importavome net tris ketvirtadalius elektros energijos poreikio, iš kurių 40 proc. buvo iš Skandinavijos. O vietinių šiluminių elektrinių generacija sumažėjo net 45 proc.“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 3 proc. ir siekė 261 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 11 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 74 GWh elektros energijos.
„Litgrid“ duomenimis, šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 35 proc., hidroelektrinės – 29 proc., o kitos elektrinės – 15 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausią sumažėjimą fiksavo šiluminės elektrinės, kurių gamybos rodikliai sumažėjo 45 proc. Tuo tarpu hidroelektrinių gamyba augo 12 proc., o kitų elektrinių generacija išaugo 34 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 74 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 1 proc., iki 255 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 29 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 40 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 6 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 29 proc., iki 46 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 98 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, 1 proc. į Skandinaviją bei 1 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 87 proc. Lietuvos kryptimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų3
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...