Šiuo metu ženkliai pabrango degalai, tad gerokai išsipūtė ir pristatymo išlaidos.
„Jei kažkada reikėdavo už logistiką sumokėti, pavyzdžiui, 100 eurų, dabar – 150 eurų“, – komentavo „Panevėžio stiklo“ direktorius Gintaras Petrauskas.
Tiesa, blogesnė situacija plastiko gamintojams.
„Plastiko gamintojai, t. y. poliesterio, maišelių, skundžiasi, kad žaliavos nėra“, – teigė G. Petrauskas.
Anot pramonininkų, artėja krizė.
„Problema gali būti ne naftos, dujų kaina, o ar mes jų turėsime?“ – svarstė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Panevėžyje yra plastiko gamintojų, kurie sakė, kad žaliavos nebeturi“, – dalijosi G. Petrauskas.
Daugumą įvairių žaliavų Europa importuoja. Baiminamasi, kad tiekimo grandinės trūkinės ir atsiras trūkumas, stos gamyba, viskas brangs.
„Pavyzdžiui, aviacinio kuro beliko tik keturioms savaitėms, dyzelinio kuro šešioms savaitėms“, – tvirtino V. Janulevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valdžia raginama ruoštis, kad prireikus turėtų iš ko gelbėti. Be to, pramonininkai prašo lengvatų, t. y. sumažintą akcizą taikyti ilgiau nei iki birželio.
Anot ekonomistų, panikuoti nėra dėl ko.
„Rudenį augimas gali šiek tiek išsikvėpti. Jei pirmą ketvirtį siekė 2,8 proc., metų gale nesieks ir 2 proc., bet tai nėra krizė“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, sutinka, kad būtent pramonininkams situacija keisis.
„Ne tiek kenčia dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų, kiek dėl kitų šalių reakcijos šį padidėjimą. Pavyzdžiui, Vokietijos, kuri didina paramą, subsidijas“, – neslėpė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Po pandemijos, Europa krizes linkusi valdyti kitaip nei buvo įprasta anksčiau.
„Norinčių prispausdinti pinigų eilė yra didesnė, nei susiveržti diržus. Kitaip tariant Kubiliaus laikų diržų viržimosi strategija, kurią dalis lietuvių prisimena, išėjusi iš mados“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Dabar svarbiausia – neužkurti infliacijos, kai problemų dar nėra.
„Įdėdami dar papildomą porciją pinigų, galime sau pasidaryti daugiau žalos nei naudos. Kitaip tariant, vaistas gali padaryti daugiau žalos nei pats negalavimas“, – aiškino Ž. Mauricas.
Esą tai tik paskatintų prekių ir paslaugų brangimą.
„Jei Amerika ir Iranas pasieks pakankamai greitai susitarimą, manau, iki rudens naftos kainos gali pakankamai stipriai nukristi. Problema, kaip savaime atsirado, taip ir savaime dings“, – tvirtino A. Izgorodinas.
„Tikėkimės, kad pasibaigs greitai ir su mažesnėmis pasekmėmis nei ilgai ir su didesnėmis“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Finansų ministras kol kas pinigų dalinti neketina ir sakė, jog galimai krizei ruošiasi. Tiesa, papildomų pinigų atsiras tik pažeidžiamiausiems.
„Ūkininkai, nes jų atveju nuo gegužės pradžios startuos paskolos apyvartiniam kapitalui. Taip pat bus paskolos apyvartinėms lėšoms ir verslui“, – dalijosi K. Vaitiekūnas.
Esą dėl karo Artimuosiuose Rytuose Lietuvos ekonomika kol kas stipriai nenukentėjo.
„Kuro, dyzelino vartojimas yra šiek tiek sumažėjęs, bet mes tai siejame daugiau su natūraliais veiksniais“, – tikino finansų ministras.
Teigiama, kad jei situacija dėl naftos kainų nepagerės, sumažintas akcizas degalams galėtų būti taikomas ir ilgiau, o ne tik iki birželio mėnesio.
(be temos)