Prasilavinęs darbuotojas - brangesnis

Sezoninis darbas

Prasilavinęs darbuotojas - brangesnis

Aktyviausiai sezoninio darbo ieško studentai ir moksleiviai. Liudo DAMBRAUSKO nuotrauka

Kasmet žmonės plūsta į kurortines gyvenvietes ne tik ilsėtis, bet ir dirbti. Dažniausiai sezoninio darbo kurortuose ieško moksleiviai ir studentai, taip stengdamiesi suderinti darbą su poilsiu. Šiais laikais yra madinga parduoti vasaras, ypač užsienyje, nes noras užsidirbti savų pinigų yra didesnis už poilsio poreikį. Apie sezoninį darbą kalbėjomės su Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotoju Virginijumi Andriušiu bei su Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresniuoju darbo inspektoriumi Petru Benečiu.

Darbo dar yra

V. Andriušis pasakojo, kad pastaruoju metu darbdaviai pradėjo reikalauti, kad dirbantys sezoninį darbą žmonės, ypač paslaugų sferoje, gerai mokėtų kokią nors užsienio – anglų arba vokiečių – kalbą, tačiau nėra privalu, kad šioje srityje tik šiltuoju metų laiku užimti darbuotojai būtų kvalifikuoti. Užsienio kalbas mokantys darbuotojai ypač paklausūs Neringoje, kur ilsėtis suvažiuoja daug užsieniečių.

Kurortinėse gyvenvietėse sezoninį darbą darbdaviai pradeda siūlyti jau balandį, tačiau ir dabar per Darbo biržą ieškoma virėjų, virtuvės darbininkų bei viešbučių registratūros darbuotojų Palangoje ir Pervalkoje, gintaro papuošalų gamybos srities darbininkų ir padavėjų Nidoje. Patys darbuotojai labiausiai vasarą nori įsidarbinti ten, kur daugiausiai turistų – Palangoje ir Šventojoje.

Anksčiau sezoniniams buvo priskiriami ir statybos darbai, tačiau dabar, kai statybų padaugėjo ir šios srities specialistų poreikis labai išaugo, jie tapo kone nuolatiniai. Statybos sektoriuje yra ne viena dešimtis laisvų darbo vietų. Taip pat laisvų darbo vietų pasiūla viršija paklausą paslaugų sferoje, o nekvalifikuotą darbą, atvirkščiai, nori dirbti daugiau žmonių, negu yra siūloma.

Jaunimas aktyvėja

Tai, kad vasarą dėl atsirandančio sezoninio darbo gerokai išauga darbuotojų poreikis, byloja ir Darbo biržos statistika. Paprastai Darbo birža kas mėnesį padeda įsidarbinti maždaug 200 žmonių, o vasarą įdarbintųjų skaičius išauga iki 300. Dažniausiai sezoninį darbą dirbantiems žmonėms siūlomas minimalus – 500 litų - atlyginimas, kuris vėliau priklausomai nuo darbo krūvio ir pelno gali kilti.

Sezoninio darbo ieškantys studentai ir moksleiviai kasmet aktyvėja. V.Andriušis sakė, kad kiekvieną vasarą apie 200 moksleivių darbuojasi savo mokyklose, padėdami atlikti nesudėtingus remonto darbus. Studentai per Darbo biržą vasaros metu gali įsidarbinti Vokietijoje, kur neretai būna siūlomas darbas aptarnavimo srityje, ypač kambarinėms.

Lietuva kol kas dar netapo turtinga Europos Sąjungos šalimi, todėl užsieniečiai pas mus dirbti sezoninio darbo – skinti braškes, dirbti padavėjais ar panašiai – kol kas neįdarbinami. Į mūsų šalį dažniausiai užsieniečiai laikinai atvyksta dirbti laivų statyklose ir kinų virtuvėse.

Mokama už prastovą

P. Benetis sakė, kad sezoninių darbų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės. Sezoniniais darbais laikomi tokie, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų tęsiasi ne daugiau kaip aštuonis mėnesius per kalendorinius metus ir priklausomai nuo sezono periodiškai kartojasi. Sezoniniams priskiriami kūrikų, miško sodinimo, uogų rinkimo, cirko artistų, žvejybos Baltijos jūroje bei vidaus vandenyse ir kiti darbai. Šiems darbams su darbuotojais yra sudaromos sezoninio darbo sutartys, kurios šiek tiek skiriasi nuo nuolatinio darbo sutarčių.

Sezoninio darbo sutartyse turi būti aptartas darbo užmokestis, vieta, darbuotojų kvalifikacija, specialybė, taip pat nustatytas ir darbo terminas. P. Benetis sakė, kad sezoninių darbų nuostatos nedraudžia, pasibaigus vienam sezonui, darbo sutartį pratęsti ir kitam, jeigu to pageidauja abi šalys. „Manyčiau, kad įstatymai nebūtų pažeisti, jeigu šalys iškart pasirašytų sezoninio darbo sutartį ne vienam, bet dviem sezonams. Tada, pasibaigus vienam sezonui, darbuotojui turėtų būti suteikiamos kasmetinės atostogos, kurių trukmę reglamentuoja Darbo kodeksas. Jeigu atostogos pasibaigia dar naujam sezonui neprasidėjus ir todėl darbuotojas neturi darbo, jam turi būti mokama už prastovą, nebent darbo sutartyje yra numatyta kitokia apmokėjimo tvarka“, - aiškino P. Benetis.

Sirgti galima trumpiau

Šiek tiek kitokia nei nuolatinio yra ir sezoninio darbo nutraukimo tvarka. Savo noru tokią sutartį norintis nutraukti darbuotojas turi įspėti darbdavį prieš penkias kalendorines dienas, o nutraukdamas nuolatinio darbo sutartį – prieš 14 dienų.

Dirbantis sezoninį darbą darbuotojas gali sirgti ne daugiau kaip 30 dienų iš eilės, nes kitaip liga tampa pagrindu darbdaviui nutraukti darbo sutartį (dirbantys nuolatinį darbą žmonės gali iš eilės sirgti ne daugiau kaip 100 kalendorinių dienų), tačiau jeigu darbuotojas tampa nedarbingas dėl susižalojimo darbe, tada nedarbingumas prireikus turi būti tęsiamas, kol pasibaigs sezoninės darbo sutarties terminas.