Pirkti iš po stalo gyventojus šiandien motyvuoja ne per menka pasiūla parduotuvėse, o mažesnės prekių kainos.

Nelegali veikla tęsiasi

Daugelis šalies gyventojų dar puikiai atmena laikus, kai vadinamoji prekyba iš po stalo buvo bene vienintelis būdas įsigyti baldų, drabužių, geresnės kokybės nei ant prekystalių siūlomos mėsos ir daugelį kitų buitinių bei maisto prekių. Kelias valandas išstovėjus eilėje dažnai paaiškėdavo, kad prekių ar bent jau jų pasirinkimo nebėra. Didelė dalis prekių ant prekystalių paprasčiausiai nepatekdavo ir būdavo parduodama iš po stalo: tiesiai iš prekybininkų rankų ir gerokai didesnėmis kainomis arba mainantis kitomis prekėmis ar paslaugomis.

Nors vėliau nelegalią prekybą imta kontroliuoti maisto talonais, o šiandien – kasos aparatais, prekybos iš po stalo apraiškų esama ir dabar. Tokios prekybos tikslas išlieka nepakitęs – pasipelnyti. Šiandien tai daroma taupant mokesčiams skirtas lėšas.

Pastaraisiais metais daugiausia neregistruotos veiklos atvejų iš didžiųjų šalies miestų užfiksuota Kauno apskrityje, mažiau – Klaipėdos ir Vilniaus. 2011 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) visoje šalyje nustatė daugiau nei 1,3 tūkst. asmenų, vykdžiusių neregistruotą veiklą. O per 2012 m. pirmą pusmetį nustatyti 792 tokie asmenys.

Apie veiklą pranešė pirkėjas

Šių metų liepos viduryje Kaune atlikusi patikrinimą VMI nustatė, kad maisto papildais prekiaujanti įmonė per du mėnesius į buhalterinę apskaitą neįtraukė beveik 113 tūkst. litų ir nedeklaravo 24 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.

„Gyventojas, pirkęs maisto papildų, pranešime VMI teigia, kad paprašius kvito už įsigytas prekes bendrovės darbuotoja jo nedavė, bet išrašė prekių užsakymo dokumentą. Jame nebuvo jokių įmonės rekvizitų, aptarnavusio darbuotojo duomenų ir kitos privalomos informacijos“, – pranešime spaudai teigė Kauno apskrities VMI viršininkas Gintautas Muzikas.

Anot jo, maisto papildus parduodanti įmonė skelbėsi internete, tačiau ne bendrovės, o fizinio asmens vardu: „Matyt, taip tikėtasi išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio.“

Pasitikėjimo telefonu pateikta informacija pasitvirtino: už 4 rūšių maisto papildus, įsigytus per kontrolinį pirkimą, bendrovės vadybininkė prekybos vietoje įrengtu elektroniniu kasos aparatu į apskaitą neįtraukė beveik 200 litų ir pirkėjui neišdavė kasos kvito.

„Atliekant operatyvų patikrinimą šalia kasos aparato taip pat rastas ir segtuvas, kuriame buvo fiksuojamas maisto papildų pardavimas. Analizuodami įmonės gautas pajamas, įtrauktas į apskaitą naudojant kasos aparatą, VMI specialistai pasigedo segtuve užfiksuotų pardavimų“, – sakė G.Muzikas. Už tai bendrovės darbuotojai surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta 100 litų bauda, o direktorei teks sumokėti 5 tūkst. litų baudą.

Teisinasi nežinoję

Visoje Lietuvoje, kaip teigė Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Judita Stankienė, daugiausia neregistruotos veiklos atvejų paprastai nustatoma prekybos sektoriuje, kontroliuojant prekiaujančius gėlėmis, vaisiais ir daržovėmis, pramoninėmis prekėmis, taip pat teikiančius grožio paslaugas. Anot jos, neretai pažeidėjai melagingai aiškinasi apie prievolę registruotis nežinoję.

Pašnekovės teigimu, be neregistruotos veiklos vykdymo, taip pat nustatoma ir kitų pažeidimų: gyventojai į apskaitą neįtraukia gautų pajamų, neišduoda pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, prekiauja prekėmis be įsigijimo dokumentų.

Gyventojai apgavystėms neabejingi

Nors prekių iš po stalo kainos, tikėtina, neretai žemesnės, pirkėjai pažeidimams abejingi vis dėlto nelieka. J.Stankienė pasakojo, kad dažnai nelegalios prekybos ir neregistruotos veiklos atvejai išaiškinami būtent tiriant gyventojų pateiktą informaciją. Ją gyventojai dažnai perduoda VMI pasitikėjimo telefonu.

„Šiemet VMI jau sulaukė beveik 1,5 tūkst. pranešimų apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus“, – sakė ji.

Anot pašnekovės, siekiant nustatyti nelegalios prekybos, neregistruotos veiklos atvejus taip pat stebima prekyba internete: tikrinama, ar pardavėjai įregistravę veiklą, analizuojami skelbimai, kuriuose gyventojai skelbiasi prekiaujantys ne tik maisto papildais, bet ir kitais produktais.

Kasos aparatai būtini

Prekyba norintis verstis gyventojas turi būti įregistravęs individualią veiklą ar įsteigęs juridinį asmenį. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, prekybą vykdantys patalpose, privalo naudoti kasos aparatus, o pristatantys prekes į namus – kiekvienam pirkėjui išduoti prekių ar paslaugų pirkimo–pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą. To daryti nereikia tik prekiaujant lauke – tokiu atveju minėti dokumentai išduodami tik pirkėjui pageidaujant.

Neregistruotą veiklą vykdžiusių asmenų skaičius

Apskritis 2011 m. 2012 m.*

Vilniaus 214 115

Kauno 445 326

Klaipėdos 149 131

* Pirmas pusmetis