- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje ketinama sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir leisti prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.
Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms. Įstaigos vadovas sako, kad nauja tvarka verstų nešvaistyti maisto, kurio ir taip išmetama mažiausiai – makaronų, miltų, kruopų, tuo metu beveik 70 proc. išmetama vaisių ir daržovių.
Maisto švaistymą mažintų papildomas galiojimo terminas
Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti maistą, kurio galiojimas baigiasi, siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jos parengtos dviejų įstatymų pataisos pateiktos viešam svarstymui.
Civilinio kodekso pataisos galiotų maistui, paženklintam žymeniu „geriausias iki...“, kurio galiojimas yra pasibaigęs arba kuris buvo perženklintas, perpakuotos ar kitaip apdorotas siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti laiką.
Maisto įstatymo pakeitimais siūloma leisti pardavėjui nustatyti tokiems produktams papildomą tinkamumo vartoti terminą bei įtvirtinti saugiklius, kurie įpareigotų pardavėją užtikrinti tokio maisto saugą ir kokybę.
Prekybininkui siūloma leisti keisti galiojimo terminą tik tada, kai maistas bus supakuotas į pirminę gamintojo pakuotę, ji nebus pažeista, o vartotojui tinkamai ir aiškiai pateikta informacija, kad jis dar galioja ir yra kokybiškas bei saugus vartoti. Ant tokios „pratęsimo“ pakuotės bus būtina nurodyti ir pirminį galiojimo laiką.
„Maisto bankas“: 68 proc. išmetamo maisto – vaisiai ir daržovės
Didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovui Simonui Gurevičiui kelia abejonių, ar ministerijos siūlomos pataisos turės esminį poveikį maisto švaistymo mažinimui, nes jos skirtos mažiausiai švaistomam maistui.
Jos neuždeda jokių saugiklių, kad maistas bus tikrai suvartotas, todėl ir kyla abejonių ir dvejonių, kad įstatymu tikrai siekiama mažinti maisto švaistymą.
„Jos neuždeda jokių saugiklių, kad maistas bus tikrai suvartotas, todėl ir kyla abejonių ir dvejonių, kad įstatymu tikrai siekiama mažinti maisto švaistymą“, – BNS sakė jis.
Pasak jo, Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog prekyboje daugiausiai prarandama ne produktų, kurių ženklinimas „geriausias iki“, o vaisių ir daržovių, antroje vietoje yra mėsa ir jos produktai (9,1 proc.).
„Vaisių ir daržovių praradimai parduotuvėse siekia net 68 proc. viso išmetamo maisto, nors būtent ši produktų kategorija nėra apribojama jokiais galiojimo terminais“, – pridūrė S. Gurevičius.
Todėl, pasak „Maisto banko“ vadovo, pirmiausia reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti švaistomų vaisių ir daržovių, taip pat mėsos, žuvies ir pieno produktų kiekį. Jis siūlo ieškoti perdirbimo galimybių, mažinti reikalavimus vaisių ir daržovių išorinėms savybėms, taikyti nuolaidas ne paskutinę galiojimo dieną, o bent prieš keturias dienas, bei mažiau tokių prekių užsakinėti.
„Svarbu užtikrinti, jog joks tinkamas žmogui vartoti maistas nebūtų pas prekybininkus laikomas iki paskutinės dienos“, – BNS teigė S. Gurevičius.
„Maisto banko“ vadovas sako, kad pataisos nebus efektyvios ir todėl, kad „geriausias iki...“ dažniausiai ženklinami ilgo galiojimo maisto produktai: makaronai, miltai, kruopos.
„Šie produktai ir taip galioja du ar net tris metus, todėl, palyginus su kitomis maisto kategorijomis, jų iššvaistoma labai nedaug ir naivu tikėtis, kad produktai, kurie nebuvo parduoti per kelis metus, kažkodėl bus parduoti per kelias savaites ar net mėnesį pasibaigus „geriausias iki...” datai“, – tvirtino S. Gurevičius.
Intensyvios diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus23
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...