Didesniu šriftu atspausdinta kaina litais ir mažesniu – eurais, arba du vienodo dydžio, šrifto ir spalvos skaičiai viename lape – taip teisingai iki metų pabaigos turi būti nurodomos prekių kainos prie euro pereinančioje Lietuvoje.
Teisės aktuose pabrėžiama, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos ir neklaidinančios, tačiau akylesni gyventojai teigia pastebėję atvejų, kai prekybininkai kainą eurais skelbia didesniu ir ryškesniu šriftu ir taip klaidina pirkėjus.
„Teko pastebėti ir ne kartą pačiai nustebti, ir su draugais aptarti, kad kaina eurais yra rašoma gerokai didesniais skaitmenimis. Ir tokiu būdu tarsi nustembi – o, kokia maža kaina net ir tų prekių, kurios yra gana įprastos tavo kasdienai. Tai ypatingai klaidina tuos žmones, kurie nėra linkę gilintis į kainas“, – įsitikinusi vilnietė Jurga Buzytė.
Kainos eurais didesniu šriftu negu kainos litais turės būti rašomos nuo naujosios valiutos įvedimo dienos – tai yra nuo sausio 1-osios. Iki tol kainą eurais kaip pagrindinę nurodantys verslininkai pažeidžia įstatymus.
„Ūkio ministro patvirtintoje tvarkoje aiškiai pasakyta, kad šiuo metu, iki sausio 1 d., dominuojanti valiuta – litas, tai litas turi būti didesnis negu euras arba vienodas, ir, jeigu šiuo metu euras yra didesnis negu litas, tai – atitinkamas pažeidimas, ir kontrolės institucijos tą fiksuos“, – tikina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.
„Aš nemanau, kad verslas kažkaip bando užsidirbti – aš tai suvesčiau daugiau į tokius neatsargumo, neapsižiūrėjimo, aplaidumo elementus, o be į kažkokius specialius veiksmus. Nes konkurencija mažmeninėje prekyboje yra tikrai didelė, reputacija, manau, yra labai svarbi“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi per 360 skundų dėl įvairių su euro įvedimu susijusių pažeidimų. Skundai dėl kainų žymėjimo sudaro apie 3 proc. Ir nors kol kas skirti tik keli įspėjimai regionuose veikiantiems smulkiesiems verslininkams, neištaisiusiems klaidų gresia baudos.
„Euro įstatyme yra atitinkamos sankcijos – nuo įspėjimo iki 10 tūkst. bauda. Ir taip pat nesąžiningos komercinės veiklos vartotojo atžvilgiu įstatymas, kuris kalba, kad sunkinančiom aplinkybėm [bauda gali siekti] iki 120 tūkst., neviršijant praėjusių metų to ūkio subjekto 6 proc. metinės apyvartos“, – sankcijas verslui apibūdina F. Petrauskas.
Kainos dviem valiutomis nuo rugpjūčio 22-osios turi būti nurodomos visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, interneto parduotuvėse, tinklalapiuose ir reklamose. Ar kainos apskaičiuotos ir paskelbtos teisingai, tikrina 350 specialistų, tačiau ir jie, ir jų vadovai pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė – gyventojų budrumas ir viešumas.
Naujausi komentarai