„Susumavus, sudėjus visus išteklius, nenukentės ir bendrosios biudžeto išlaidos. Tačiau Kelių fondo lėšos taip pat bus rimtos, leidžiančios spręsti įvairias infrastruktūros problemas“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis savo ruožtu sakė, kad fondas „neatims lėšų iš kitų sričių“, o leis tiesiogiai keliams išleisti iš kelių mokesčių, vinječių ir panašių šaltinių surenkamas pajamas, dabar pervedamas į valstybės biudžetą.

„Daroma atvirkščiai, kad nebūtų jokių (biudžeto – BNS) skylių. Visos įplaukos į fondą bus skiriamos į kelių remontą, projektavimą, tiesimą. (...) Steigiame ir, tikiuosi, su Seimo pritarimu įsteigsime atskirą fondą, kuriame ir bus atskira suma pinigų, kuri kaip tik ir bus skirta valstybiniams keliams“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė E. Sabutis.

Siekiant rasti naujų finansavimo šaltinių keliams Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui tam sukurti specialų Kelių fondą. Jei Seimas pritars, planuojama, jog fondas įsigaliotų nuo kitų metų, o bendras kelių finansavimas padidėtų 400 mln. eurų iki beveik 1 mlrd. eurų.

Visos įplaukos į fondą bus skiriamos į kelių remontą, projektavimą, tiesimą. 

G. Palucko teigimu, fondas didžiąja dalimi bus finansuojamas iš naujų šaltinių, jis „leis atkurti kelių būklę, įgyvendinti svarbius kelių infrastruktūros projektus“.

„Kai kurie finansiniai šaltiniai iš tiesų yra perskirstomi, bet tai nėra „liūto dalis“ – tai baudos arba automobilio registravimo rinkliavos. Lygiai taip pat ten yra nukreipiamos būsimos e. tollingo sistemos pajamos ir plečiamas kelių, už kuriuos mokama rinkliava, tinklas. Šiandien tų kelių (...) yra vengiama, naudojamasi alternatyviais maršrutais, kurie apskritai nepritaikyti sunkiasvoriui transportui ir yra laužomi“, – kalbėjo G. Paluckas.

Susisiekimo ministerijos parengto įstatymas projektas numato, jog daugiausia – iki 200 mln. eurų – į fondą tikimasi surinkti iš sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kuris pakeis dabartines vinjetes.

Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą.

Dar apie 100 mln. eurų fondas galėtų skolintis.

Anot ministerijos, dabar Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų nepakanka 21 tūkst. kilometrų ilgio kelių tinklo tinkamai priežiūrai, remontui ir plėtrai.

Ministerijos skaičiavimu, valstybinės ir vietinės reikšmės keliams vien šiemet trūksta apie 1,27 mlrd. eurų, kai iš KPPP 2024–2025 metais skirta po 583 mln. eurų.