Atlikti darbai

Valstybinės reikšmės kelio „Via Baltica“ pirmojo etapo rekonstrukcijos darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu atlikta apie 70 proc. visų darbų. Planuojama kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai dešiniosios kelio dalies atkarpą nuo 17,34 iki 23,40 km ir kairiosios – nuo 21,84 iki 23,40 km – atverti jau šį rugsėjį.

„Darbai vyksta sklandžiai, pagal numatytą grafiką. Yra atlikti pagrindiniai darbai, kurie reikalauja geriausių oro sąlygų, atidumo kokybei. Galima sakyti, kad liko kosmetiniai darbai – horizontalusis ženklinimas, kai kurie šlaitų tvarkymo darbai, tačiau tie darbai, kurie reikalauja didžiausių resursų, jau eina į pabaigą“, – komentavo bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Jis pridūrė, jog rekonstruojamoje „Via Balticos“ dalyje taip pat jau baigiama įrengti du pėsčiųjų viadukus, beliko juos padailinti ir greitu metu pėstieji galės pradėti jais naudotis. Taip pat dar bus įrengti atitvarai, triukšmą sulaikančios sienelės.

A. Rusevičius pažymėjo, kad viaduko per geležinkelį Mauručiuose darbų yra įvykdyta apie 62 proc. Šiuo metu intensyvūs darbai vyksta šalia geležinkelio A5 kelio kairėje pusėje, o viaduko dešinėje pusėje visi darbai beveik baigti. Būtent šie rekonstrukcijos darbai rangovams ir buvo sunkiausi.

„Sudėtingiausia buvo organizuoti eismą, nes ties Mauručių sankryža per geležinkelį reikėjo pastatyti papildomą viaduką ir eismą nukreipti iš vienos pusės į kitą, vėliau nukreipti nauju viaduku ir remontuoti senąjį. Darbų tempas, jų išlaikymas buvo sudėtingas tuo, kad geležinkelis reikalauja papildomo atsargumo ir saugumo bei galima dirbti tik atitinkamomis valandomis, kai sustabdytas traukinių eismas“, – kalbėjo darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ direktorius.

Premjero vizitas

Antradienį ryte rekonstruojamame „Via Baltica“ kelyje darbus įvertino ir premjeras Algirdas Butkevičius. Jis teigė, kad norėjosi darbus pradėti anksčiau, bet užtruko žemės iš gyventojų supirkimo procesas. Be to, nors pinigų rekonstruoti valstybinės reikšmės kelią buvo numatyta dar  2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje, tačiau užklupęs sunkmetis darbus atitolino. Dabar premjeras džiaugiasi besibaigiančiais darbais ir viliasi, kad rekonstruotame kelyje sumažės eismo nelaimių.

„Šiuo metu vykstančiais darbais esu patenkintas ir kokybine prasme teigiamai vertinu visus atliktus darbus. Svarbiausia reikia vertinti, kad transporto intensyvumas šioje „Via Baltica“ atkarpoje yra pats didžiausias, taip pat krovinių pervežimai čia didėja, todėl avaringumo mažinimas yra vienas prioritetinių valstybės tikslų“, – pabrėžė A. Butkevičius.

„Via Balticos“ svarba

Premjeras patikino, kad „Via Baltica“ kelias svarbus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims. A. Butkevičiaus teigimu, transporto sektorius Lietuvoje sukuria 12-14 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl stiprinti magistralinius kelius šaliai tiesiog būtina, o Lenkija „Via Balticos“ atkarpą yra labai gerai išvysčiusi, todėl ir Lietuvai reikėjo padidinti automobilių pralaidumą, sumažinti avaringumą bei pritaikyti kelią prie transporto poreikių. Tai patvirtino „Via Balticos“ rekonstrukcijos darbus taip pat apžiūrėjęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Eismo intensyvumas yra labai didelis. Yra parų, kai srautas viršija 10 tūkst. automobilių per parą. Suprantama, kad kelio ruožas nuo pasienio yra pakankamai avaringas, todėl priimtas strateginis spendimas šį kelią nuo Lenkijos iki Kauno padaryti magistrale, o toliau link Latvijos bus trijų eismo juostų kelias. Atnaujinus visą kelią bus galima važiuoti 110 km/h greičiu“, – kalbėjo ministras.

A. Butkevičius taip pat tikino, kad rekonstruojant intensyvų kelią reikia atsižvelgti ir į gyventojų poreikius. Anot jo, bus įrengtos ne tik triukšmą mažinančios priemonės, bet taip pat ir patogūs išvažiavimai į magistralinį kelią. Taip gyventojams nereikės važiuoti ilgais aplinkkeliais tam, kad galėtų patekti į namus ar į „Via Baltica“ kelią.

Finansiniai klausimai

Pirmojo „Via Baltica“ rekonstrukcijos etapo, kurį ketinama užbaigti rugsėjį, darbai įvertinti per 38,5 mln. eurų. Darbai finansuojami Europos Sąjungos 2014 – 2020 m. periodo paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Iš viso magistralinio kelio rekonstrukcijos darbai suskirstyti į septynis etapus. Susisiekimo ministras R. Sinkevičius sakė, kad dalis pinigų kitiems etapams jau gauta, tačiau reikės investicijų ir iš Lietuvos biudžeto.

„Apie 30 mln. eurų esame gavę iš „Connecting Europe facility“ fondo. Manau, kad kita parama bus iš Sanglaudos fondo, transporto tinklo plėtros programų, bet Lietuvai taip pat reikės prisidėti apie 20-30 procentų projekto vertės“, – sakė R. Sinkevičius.

A. Butkevičius patikino, kad valstybė tikrai prisidės, tačiau nėra aiški galutinė darbų suma, nes dažnai pavyksta su rangovais nemažas sumas nusiderėti.

„Kol kas vienos atkarpos finansavimas dar neišspręstas, bet tikiuosi, kad tai bus numatyta 2018 metų biudžeto asignavimuose. Iš tiesų kito kelio ir negali būti, nes pradėti darbai nebus stabdomi. Kiek tiksliai kainuos, sunku pasakyti, nes kai kuriose atkarpose kaina sumažėja iki 20 proc., tai sudaro apie 10-12 mln. eurų“, – sakė premjeras.

Pirmame rekonstrukcijos etape bus atlikti šie darbai:

rekonstruotos trys atkarpos – iš viso 7,62 km.;

pastatyti du pėsčiųjų viadukai, kurių ilgis – 60, 4 m, plotis – 3,5 m;

pastatytas naujas viadukas per geležinkelį dešinėje kelio pusėje;

rekonstruotas esamas viadukas per geležinkelį kairėje kelio pusėje;

įrengtas tunelinis viadukas/pravažiavimas 23,10 km;

įrengtos triukšmą slopinančios sienelės – apie 3,3 km

rekonstruotos elektroninių ryšių linijos;

įrengtas pėsčiųjų dviračių takas – 3,510 km

sutvarkytos pakelės drenažas;

įrengtas apšvietimas – 47 vnt. stulpų;

pastatyti kelio ženklai – 215 ženklų (įskaitant magistralę, jungiamuosius ir apjungiamuosius kelius bei žiedinę sankryžą).