„Tai yra tiktai pirminiai pasiūlymai, kurių materializavimui tikrai nedėsime skubių žingsnių. Viską vertinsime, ir kol kas nenumatyčiau 2027 metams jokių su pajamomis susijusių mokesčių pokyčių“, – žurnalistams šeštadienį sakė premjeras.
Taip jis kalbėjo Seimo pirmininkui Juozui Olekui per valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį paraginus partiečius grįžti prie idėjos labiau apmokestinti gaunančiuosius didžiausias pajamas.
J. Olekas neįvardijo tikslaus sprendimo, kokį siūlytų, tačiau praėjusiais metais valdantiesiems svarstant mokesčių reformą buvo atsisakyta idėjos įvesti ketvirtąjį 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Pasiūlymų, aišku, girdėjome, jie galbūt nebuvo detalizuoti, ką reiškia pasiturintys asmenys.
„Pasiūlymų, aišku, girdėjome, jie galbūt nebuvo detalizuoti, ką reiškia pasiturintys asmenys. (...) Visuomenėje yra žmonių, kuriems gyvenimas dėl jų profesinių įgūdžių, karjeros pasiekimų susiklosto labiau ir tie visuomenės nariai uždirba daugiau. Kartais yra, sakykime, pamąstymų, kad tie, kurie uždirba daugiau, galėtų solidariai pasidalinti savo sėkme su tais, kurie neįgalūs, kurie gal serga, kurie negali dėl sveikatos, dėl kitų apribojimų pasiekti tų pačių karjeros aukštumų“, – dėstė Vyriausybės vadovas.
Tačiau premjeras svarstė, ar labiau apmokestinant gaunančius didesnes pajamas, tai neatbaidys geriausių specialistų rinktis dirbti Lietuvoje.
„Talentai, kaip ir daugiau uždirbantys asmenys, įprastai yra mobilūs. Jie gali dirbti nebūtinai Lietuvoje, todėl kiekvienas sprendimas, liečiantis konkretaus specialisto, profesionalo, talento apmokestinimą papildomą, turi būti labai stipriai pasvertas, ar tas pats žmogus, išgirdęs apie tokius ketinimus, nenuspręs persikelti, gyventi ir dirbti, savo talentus skleisti kitur nei Lietuvoje“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje taikomi trys pagrindiniai 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai. Didžiausias tarifas skaičiuojamas nuo pajamų, kurios viršija 60 Lietuvos vidutinių darbo užmokesčių.
Valdančioji dauguma pastaruoju metu vėl svarsto apie dalies mokesčių didinimą, siekdama padidinti valstybės biudžeto pajamas, dėl kurių trūkumo valdžios sektoriaus deficitas kitąmet viršys Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.
Tuo metu partijos tarybos posėdyje M. Sinkevičius patikino, kad jam vadovaujant Vyriausybei nebus jokių pokyčių dėl pensijų indeksavimo.
„Bet kokios kalbos apie indeksavimo šaldymą, stabdymą, peržiūrėjimą ar kuklesnį indeksavimą yra tik diskusijos, kurios neturėjo būti aptarinėjamos viešajame lauke, nes jos neturės nei perspektyvos, nei bus kaip nors svarstoma jas realizuoti“, – teigė Vyriausybės vadovas.
„Labai užtikrintai sakau, kad (...) laikysimės tų principų indeksavimo: kitais metais 10 proc., tikėtina, jeigu ekonomika augs panašiais tempais, ir ateityje tas indeksavimas bus panašaus dydžio“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, valdančiųjų koalicinė taryba trečiadienį sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, sparčiau didinti tabako ir alkoholio akcizus.
Valdantieji jau anksčiau sutarė dėl didesnių mokesčių azartiniams lošimams bei vadinamojo cukraus mokesčio didinimo.
Naujausi komentarai