- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nenustebtų, jei Seimas atmestų prezidento Gitano Nausėdos veto dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams.
Pasak I. Šimonytės, parlamentas neturi kito pasirinkimo, kaip svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ir įvertinus jo svarstymo metu kilusias diskusijas panašu, kad bus linkęs laikytis savo sprendimo.
„Prisimenant, kiek čia tų batalijų dėl Baltarusijos piliečių buvo, Vyriausybės projektas labai smarkiai pakito, atsirado įvairių apribojimų, kurių Vyriausybė nesiūlė, kilo diskusijų, ar juos reikia taikyti tik Rusijos piliečiams, ar ir baltarusiams, ir po labai ilgų debatų Seimas apsisprendė, nenustebčiau, jei nuspręs laikytis tokio sprendimo, kuris buvo priimtas pradiniame variante“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Laikyti įstatymo nepriimtu Seimas neturi galimybės, nes to įstatymo reikia, tai reiškia, kak jis grįš į svarstymą šiandien po pietų, manau, kad Seimas dėl to sutars bendru sutarimu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome.
Seimas antradienį pradeda svarstyti prezidento G. Nausėdos praėjusią savaitę vetuotą vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą, kuriuo šalies vadovas siūlo vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.
Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.
Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą turi būti vienodos.
Didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį patvirtino, kad valdantieji sieks atmesti prezidento veto.
Užsienio reikalų ministras ir konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.
„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – antradienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Panevėžyje pradeda veikti elektroninio bilieto sistema
Panevėžio viešajame transporte sekmadienį pradeda veikti elektroninio bilieto sistema. ...
-
Akiratyje – žvejų mėgėjų bilietai: svarsto branginti kelis kartus16
Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą branginti žvejų mėgėjų bilietus. ...
-
D. Kreivys: Lietuvai kritinės žaliavos svarbios saulės ir vėjo projektams14
Kritinės žaliavos Lietuvai svarbios dėl įgyvendinamų saulės ir vėjo energetikos projektų, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Atpigusios dujos aplenkia vartotojus?50
Šiuo metu biržoje dujų kaina žymiai nukritusi, tačiau Lietuvos vartotojų sąskaitose ji vis dar aukšta. Gyventojai piktinasi, kad pigios dujos jų nepasiekia ir ragina bendrovę „Ignitis“ mažintis pelnus ir kompensuoti už priim...
-
Konkurencijos taryba: įstatymo pataisos dėl maisto labdarai gali neigiamai paveikti rinką2
Siūlymas įstatyme įtvirtinti prievolę didesnėms parduotuvėms labdarai atiduoti dar tinkamus vartoti, tačiau pasibaigusio galiojimo maisto produktus gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas, todėl projekto rengėjams siūloma atlikti poveikio rin...
-
Ministerija: vidutinė senatvės pensija kitąmet didės iki 605 eurų11
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais iki 605 eurų, ji sieks 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
LB: į Lietuvą netrukus turėtų ateiti naujas užsienio bankas5
Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas. ...
-
„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybas2
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo 81 km ilgio strategiškai svarbios 330 kV linijos Vilnius-Neris statybą. ...
-
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienyje per metus augo 24,1 proc.
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus augo 24,1 proc. ir birželio pabaigoje siekė 13,2 mlrd. eurų. ...
-
Pradedami montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai
Rengiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Telšiuose ir Alytuje pradėti montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai. Jie pade...