- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) prilyginti minimaliam mėnesio atlyginimui (MMA) šiuo metu nėra galimybės, kaip siūlė opozicija.
Anot jos, tam reikėtų maždaug 300 mln. eurų, kurie dabar numatyti pensijų ir įvairių socialinių išmokų indeksavimui.
„Gal ir galės kada nors būti prilygintas, bet tikrai ne šiuo metu. Tada turime sau užduoti klausimą, ar tuos 300 mln. eurų panaudoti papildomam pensijų indeksavimui, papildomam socialinių išmokų indeksavimui, kas taip pat įtraukta į biudžetą, energetikos kainų augimo apribojimui, arba turime panaudoti konkrečiai šitai priemonei“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
„Reikia balansuoti priemones, kurios skirtos konkrečioms socialinėms grupėms ir toms priemonėms, kurios yra horizontalios ir visko vienu metu vis tiek nepadarysi“, – pridūrė ji.
Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė.
Premjerės teigimu, NPD turi būti taikomas iki tokios ribos, kurios naudą pajustų didžioji dalis dirbančiųjų.
„Kur ta riba yra, mes orientavomės į tai, ką rodo statistika. Ji rodo, kad didžioji dalis dirbančiųjų yra iki tos ribos, kur taikomas NPD ir todėl į ten naudą ir reikia koncentruoti“, – sakė I. Šimonytė.
„Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė, ten jau kalbam apie eurą–du, kur tikrai žmonėms didelio skirtumo nėra, gal principo reikalas ir yra, bet finansiškai didelio nėra. Bet tas pačias lėšas pakreipus taip, kad didesnė nauda tektų žmonėms su mažesnėmis pajamomis, galime padėti tiems, kuriems sunkiausia yra atremti augančias kainas“, – pridūrė ji.
NPD nuo birželio didės 80 eurų iki 540 eurų – jos augs mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija dvylikos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė.
Padidinus NPD gyventojai, kurių pajamos siekia minimalią algą, kas mėnesį „į rankas“ gautų papildomai 16 eurų, o uždirbantys 1 tūkst. – 12 eurų daugiau. Dėl to šių metų biudžetas neteks maždaug 103 mln. eurų. VDU 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė maždaug 1679 eurus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai6
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės6
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos4
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...