„Taip jau būna, kad opozicija neretai pasiūlo tokių priemonių, kurioms biudžete lėšų nėra ir nebūna suplanuota, tai dabar vertinimas būtų labai paprastas: tų priemonių tiesiog nebūtų įmanoma įgyvendinti – tam biudžete nėra lėšų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas trečiadienį ėmėsi svarstyti „valstiečių“ siūlymą labiau remti nuo krizės nukentėjusius gyventojus, grįžtančius dirbti darbdaviams atšaukus jų prastovas, bei socialdemokratų siūlymą savarankiškai dirbantiems gyventojams padidinti valstybės išmoką.

Taip jau būna, kad opozicija neretai pasiūlo tokių priemonių, kurioms biudžete lėšų nėra ir nebūna suplanuota.

Balsuojant už Užimtumo įstatymo pataisas nepakako balsų jas atmesti. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisos bus svarstomos gegužės 11 dieną. 

„Vyriausybė, žinoma, išvadą dėl šių projektų pateiks, tačiau aš neatmesčiau, kad ta išvada bus tokio turinio, jog bus pateikti alternatyvūs Vyriausybės pasiūlymai, kaip spręsti aktualias darbo rinkos problemas žmonėms, kurie galbūt neteks darbo arba kur reikės kažkokių papildomų finansinės paramos instrumentų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad gegužę tikslinant 2021 metų biudžetą bus galima aiškiau pasakyti, kokių reikės priemonių ir lėšų.

„Vyriausybė yra nusimačiusi gegužės mėnesį pateikti Seimui Biudžeto įstatymo pakeitimo projektą, kadangi manau, kad tuo metu mes jau galėsime daug aiškiau, kokiomis priemonėmis ir kokių lėšų galbūt reikės papildomai (...) ir kokios tos priemonės turėtų būti, atsižvelgiant į tai, kaip ekonomikai seksis“, – sakė Vyriausybės vadovė. 

„Valstiečiai“ siūlo nukentėjusioms įmonėms dar keturis mėnesius mokėti subsidijas darbo užmokesčiui, atšaukus darbuotojus iš prastovų: pirmus du mėnesius siūloma dengti 70 proc., o kitus du – 30 proc. darbuotojo algos. Subsidija negalėtų viršyti minimalios mėnesio algos (MMA) – 642 eurų. Subsidijavimas būtų siejamas su įmonių įsipareigojimu išlaikyti darbo vietas.