Viešai transliuojamoje diskusijoje „Energetinis saugumas ir Europos žaliasis susitarimas“ prezidentas dalyvavo kartu su Ispanijos premjeru Pedro Sančesu, Europos Komisijos viceprezidentu Fransu Timermansu, Švedijos „Vatenfall“ vadove Ana Borg ir Danijos „Novozymes“ vadove Ester Baiget.
„Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų ir naftos yra ir saugumo, ir moralės klausimas. Mes negalime finansuoti Rusijos karo nusikaltimų ar leisti jai kontroliuoti Europos per iškastinį kurą. Lietuva šią pamoką išmoko, dabar esame pasiruošę padėti kitoms Europos Sąjungos šalims ir ES partneriams, tokiems kaip Ukraina“, – pristatydamas Lietuvos patirtį atsisakant rusiškų dujų ir naftos sakė G. Nausėda.
Privalome atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos – tai naudinga verslui, žmonėms ir aplinkai.
Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė, kad energijos tiekėjų diversifikavimas ir naujų kelių dujoms bei naftai paieška yra tik dalinis Europos energetikos problemų sprendimas.
„Europa privalo dekarbonizuoti ekonomiką. Privalome atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos – tai naudinga verslui, žmonėms ir aplinkai“, – sakė Lietuvos vadovas.
Prezidentas G. Nausėda pristatė Lietuvos planus iki 2030 metų septynis kartus padidinti atsinaujinančios elektros energijos gamybą, o iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe.
„Šiandien Lietuva importuoja 70 proc. elektros, tačiau vystydami vėjo ir saulės jėgaines iki šio dešimtmečio pabaigos tapsime save pilnai aprūpinančiu žaliosios energijos gamintoju“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentūros pranešime teigiama, kad Lietuvos valstybės vadovas pakvietė vėjo energetiką plėtojančias kompanijas investuoti į Lietuvos jūros šelfe planuojamus statyti du naujus vėjo elektrinių parkus.
Naujausi komentarai