„Vienas svarbiausių pastarųjų penkerių metų pokyčių buvo susitarimas didinti pensijas sparčiau už vidutinio darbo užmokesčio augimą. Vidutinės pensijos pakeitimo norma išaugo beveik iki 50 proc. Siekdami užtikrinti mūsų žmonėms orią senatvę, turime judėti toliau“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.
„Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad valdančiąją daugumą šiais metais taip pat teko ne kartą ginti nuo jos pačios neapgalvotų veiksmų. Puikus to pavyzdys – užmojai įšaldyti mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensijų augimą. Tam kelią užkirto tik veto“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad būsimi sprendimai dėl antros pensijų pakopos turi būti priimti atsižvelgiant ne į fondų valdytojų, o į žmonių interesus. Jis taip pat paminėjo poreikį atskirų įstatymų apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises.
„Tikrai negalėsime ignoruoti ir Konstitucinio teismo sprendimo dėl teisės disponuoti antros pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis. Asmeniškai sieksiu, kad būsimi sprendimai atsižvelgtų ne į fondų valdytojų, bet pirmiausia į visų Lietuvos žmonių interesus“, – tvirtino šalies vadovas.
„Senstančioje visuomenėje vis aktualesnis bus ilgalaikės priežiūros klausimas. Šios Vyriausybės žadėta, bet tik lengvai priliesta ir neįgyvendinta reforma nuguls jau būsimai valdančiajai daugumai. Nuguls ne kaip našta, o kaip galimybė padėti Lietuvos žmonėms. Mes taip pat turime jau dabar ruoštis ir, manau, atskiru įstatymu apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus“, – kalbėjo jis.
Vis tik prezidentas džiaugėsi, kad šioje kadencijoje pavyko pasiekti, jog pažeidžiamiausios grupės, senjorai, galėtų pigiau įsigyti vaistų.
„Tačiau inovatyvių vaistų prieinamumo problema išlieka opi. Seimui šiais metais priėmus mano inicijuotus Farmacijos įstatymo pakeitimus, labiau prieinamas taps labai retų ligų gydymas. Ledai pagaliau pajudėjo ir užtikrinant vaistų kompensavimą sergantiesiems cistine fibroze, kam ilgą laiką trukdė sunkiai pateisinamas politikų neveiklumas“, – tikino G. Nausėda.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
Senstančioje visuomenėje vis aktualesnis bus ilgalaikės priežiūros klausimas.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
G. Nausėda: siekdami veiksmingos šeimos politikos turime siekti daugiau nei vaiko pinigų didinimas
Apžvelgdamas Lietuvos demografinę situaciją G. Nausėda tvirtina, kad siekiant atsverti visuomenės senėjimą, privaloma didinti gimstamumą. Anot jo, prie to prisidėtų ne tik neapmokestinamojo pajamų dydžio ar vaiko pinigų didinimas, bet ir papildomų paskatų, atsižvelgiant į globotinių skaičių, kūrimas.
„Savalaikių veiksmų jau dabar reikalauja sudėtinga demografinė situacija. Visuomenės senėjimą spartina mažas gimstamumas. Nors vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos, to vis dar nepakanka ilgalaikei tendencijai atsverti. Todėl Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe“, – sakė G. Nausėda.
„Jau esame pradėję mažinti nelygybę didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis turi priartėti ir pasiekti minimalaus darbo užmokesčio lygį. Siekdami veiksmingos šeimos politikos, turime žengti dar toliau. Vaikus auginančioms šeimoms turi būti numatytos papildomos finansinės paskatos atsižvelgiant į globotinių skaičių. Vien didinti vaiko pinigų nepakanka. Valstybės interesas – kad vaikų tėvai ir globėjai gautų jiems reikiamas paslaugas ir galėtų daugiau užsidirbti“, – tvirtino jis.
Anot šalies vadovo, siekiant padėti Lietuvoje gyvenančioms šeimoms reikia padidinti gyvenamojo būsto prieinamumą, atsižvelgiant tiek į miestų, tiek ir regionų poreikius.
„Ne mažiau svarbu kryptingai spręsti kitus šeimoms aktualius klausimus. Vienas jų – auganti būsto prieinamumo problema. Išspręsti struktūrinius iššūkius galėsime tik formuodami strateginę būsto politikos darbotvarkę, kuri atsižvelgtų į poreikį tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose“, – komentavo šalies vadovas.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą.
Tai penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipiasi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
Naujausi komentarai