- Erika Alonderytė, Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę tęsti mokesčių reformą, sako jo patarėjas.
Pasak Vaido Augustinavičiaus, neišvengiamai reikės mokestinių paskatų investicijoms, nes 2023 metai yra paskutiniai, kai galioja mokestinė technologijų atsinaujinimo paskata.
„Su kiekviena diena toks mokestinės politikos neapsisprendimas rizikuoja Lietuvos ekonomikos tvariu augimu ir yra opcijų, verslas turi pasiūlymų. Viena iš opcijų galėtų būti, kad pelno (mokesčio – BNS) modelis, kuris skatina investicijas, galėtų būti taikomas ne visam sektoriui, bet vidutinio dydžio įmonėms“, – spaudos konferencijoje po prezidento susitikimo su verslo atstovais sakė V. Augustinavičius.
G. Nausėda šių metų pradžioje sakė, kad siekiant sumažinti verslo nuostolius dėl Kinijos taikomų neoficialių ekonominių sankcijų Lietuvai jis siūlys Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno.
„Iš kitos pusės, yra galimybių paspartinti greitesnį (turto – BNS) nusidėvėjimą, amortizaciją, kai įmonės investuoja į mašinas, įrengimus ir tai taip pat padėtų verslui atlikti daugiau investicijų“, – sakė V. Augustinavičius.
Pasak prezidento patarėjo, verslas kelia klausimą, kad galbūt didelis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gali riboti aukštos darbuotojų kvalifikacijos pritraukimą.
„Prezidento nuomone, vien progresinio GPM tarifo koregavimas izoliuotai nebūtų išbaigtas sprendimas, bet buvo pakartota, kad yra mokesčių sistemoje neteisingumo ir artinant tam tikrus tarifus, darbo santykius su kapitalo prieaugiu pajamų apmokestinimo tarifais tikrai yra manevro laisvės, ko rezultate galėtų progresinis mokesčio tarifas darbui sumažėti, o kapitalo prieaugiui įgauti daugiau teisingumo“, – teigė patarėjas.
Anot jo, prezidentas taip pat mano, kad reikia svarstyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį, taikyti jį dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
„Tai taip pat turėtų būti diskutuojama bendros mokesčių reformos kontekste, kuri turi tęstis“, – sakė V. Augustinavičius.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė praėjusią savaitę sakė, kad jau parengtų pataisų dėl papildomo NPD kol kas nėra. Anot jos, toks NPD ateityje galėtų būti taikomas ir priklausyti nuo darbuotojo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, o toks NPD skaičiavimas įsigaliotų, jei būtų pasirinktas šeimos apmokestinimo modelis.
Prezidento patarėjas taip pat teigė, kad reformai yra tinkamas laikas, kadangi viena pagrindinių problemų – lėtesnis investicijų augimas, be to, mokesčių sistemos teisingumas taip pat aktualus.
„Nespartinę ekonomikos augimo ir investicijų susikursime dar daugiau problemų“, – sakė V. Augustinavičius.
„Mokesčių sistemos teisingumas – šita vieta yra įvairiais laikais, ji turi būti sprendžiama, tai nėra kalba apie mokesčių didinimą, bet apie mokesčių sistemos teisingumą, kai skirtingos pajamos yra apmokestinamos teisingiau nesukuriant tam tikrų mokestinių arbitražų, bet tai turėtų būti kompleksinės mokesčių reformos sudėtyje“, – teigė patarėjas.
Prezidento patarėjas: valdžia ir verslas galėtų susitarti dėl žaliavų kainų indeksavimo
Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybė ir verslas galėtų susitarti, kaip spręsti itin pabrangusių medžiagų ir žaliavų kainų indeksavimo problemą viešųjų pirkimų projektuose.
„Lietuvoje nemažai kalbama, kad reikia indeksuoti viešųjų pirkimų kainodaras, susiderėti, persirašyti sutartis. Faktas tai, kad savaime tai nevyksta ir reikia koncentruoti tai, kad įstatymai numato galimybę Vyriausybei perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų, investicijų projektų. Reikėtų prioretizuoti projektus, įvertinus, kurių ekonominė nauda yra geriausia ir kuriuos reiktų pabaigti labiausiai“, – spaudos konferencijoje po Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais sakė Vaidas Augustinavičius.
„Viena iš idėjų, kuri nuskambėjo verslo susitikimo metu, kad Vyriausybė ir verslas galėtų pasirašyti bendradarbiavimo dokumentą, kuriame numatyti principai, kaip spręsti žaliavų indeksacijos klausimą viešųjų pirkimų projektuose“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Pasak patarėjo, kai žaliavų kainos auga skirtingai, svarbu nedidinant bendros vertės numatyti kriterijus, kaip nustatyti investicijų projektų prioritetus.
„Kad nebūtų taip, kad seni projektai pradėti ir nebaigti, nauji nepradedami dėl kainodaros niuansų – dėl to reikia atsirinkti aktualius, kuriuos verta pabaigti ir įvertinti, kuriems objektyviai galioja ta indeksacijos taisyklė. Tai būtų tam tikrų principų sutarimas, kaip spręsti šią problemą“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, valstybės institucijos ir perkančiosios organizacijos turi aiškiai įsivardinti, kuriuos projektus dėl padidėjusių kainų jos gali vykdyti, o kurių reikia atsisakyti.
„Valstybė yra pusės materialinių šalyje vykstančių investicijų užsakovė, todėl tas santykis (tarp verslo ir valstybės – BNS) turi būti pagarbus, čia nėra pasipinigavimo, tiesiog kai kurių sutarčių neįmanoma užbaigti“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Anot S. Gentvilo, dabartinių įstatymų pakanka, kad ne būsimos, o jau sudarytos sutartys būtų indeksuojamos.
„Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sudariusios tvarkas, kad būtų galima objektyviai, saugiai tą padaryti. Taip, valstybės tarnautojai dažniausiai būna nedrąsūs pasirašant papildomus susitarimus, tačiau tvarka dėl papildomų pinigų skyrimo yra gera, klausimas yra tik dėl kišenės gylio“, – sakė aplinkos ministras.
„Pavyzdžiui, mes Aplinkos ministerijoje indeksuojame prieš metus pasirašytas sutartis“, – pridūrė S. Gentvilas.
Anot V. Augustinavičiaus, neturint verslo ir valstybės susitarimo yra rizikuojama lėtesniu ekonomikos augimu.
„Pagrindinė rizika – investicijos. Jeigu dėl žaliavų pabrangimo investiciniai projektai ar dalis jų stoja, tai kerta per ekonomikos augimą“, – teigė patarėjas.
Pasak V. Augustinavičiaus, verslui reikės pagalbos ne tik atveriant naujas eksporto, bet ir žaliavų importo rinkas, todėl kitą savaitę Azerbaidžane prezidentas ir verslo misija žada diskutuoti dėl šių rinkų diversifikavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paradoksas: Lietuvoje – rekordiškai daug turistų, nors užsienyje skelbiama, esą čia nebesaugu2
Paradoksali situacija – jau kurį laiką iš verslininkų girdime, kad ir Vilniuje, ir visoje Lietuvoje turistų nėra. Iš užsienio atkeliauja blogi straipsniai, kad Lietuva yra nesaugi šalis, tačiau naujausia statistika rodo visi&s...
-
Po viceministrės vizito Taivane Kinija nutraukia ryšius su Lietuva susisiekimo srityje33
Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva, penktadienį pranešė naujienų a...
-
Lietuvoje beveik susilygino benzino ir dyzelino kaina
Pastarąją savaitę, rugpjūčio 1 – 8 dienomis, vidutinės benzino ir dyzelino kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo. Benzino vidutinė kaina daugiausiai sumažėjo Lenkijoje (0,08 Eur/l arba 5,0 proc.), mažiausiai – Latvijoje (0,02 ...
-
V. Sinius: valdžia turi aiškiai pasakyti, ar Kaliningrado tranzitas yra valstybei svarbus2
Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, nuo rugsėjo šiuos mokėjimus ketinančio nutraukti Šiaulių banko vadovas sa...
-
Mokėjimams už Kaliningrado tranzitą bankai reikalauja išimties, kuri teisiškai nereikalinga
Komerciniai bankai, prieš priimdami sprendimą vykdyti mokėjimus už tranzitu į Kaliningradą keliaujančias rusiškas prekes, pirmiausiai nori sulaukti atitinkamų šalies institucijų patvirtinimo, kad tokios transakcijos būtų laikomos...
-
Jurbarko rajone – ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro4
Plintant afrikiniam kiaulių marui Jurbarko rajono savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją. Pasak rajono mero, siekiama apsaugoti rajone esančius ūkius, kuriuose laikoma apie 35 tūkst. kiaulių. ...
-
Turgavietėse – patikrinimai: už dyką dalijantiems plastikinius maišelius gresia baudos1
Rugpjūčio mėnesį Aplinkos apsaugos inspekcija vykdo patikrinimus Lietuvos turgavietėse, siekiant patikrinti, ar prekybininkai neatlygintinai nedalija lengvų plastiko maišelių. Už pažeidimus gresia baudos, praneša LNK. ...
-
A. Armonaitė apie paskirstyto pelno mokestį: palaikymo Vyriausybėje nėra labai daug3
Diskusijos dėl paskirstyto pelno mokesčio modelio vyksta ir toliau, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Nors ji teigia neketinanti atsitraukti nuo idėjos atsisakyti įmonių veikloje panaudojamo pelno apmokestinimo, tačiau k...
-
R. Karbauskis: valstybės kompensacijos už 150 kWh problemos nespręstų4
Idėja nuo kitų metų namų ūkiams mokėti kompensacijas, jei jie suvartoja ne daugiau kaip 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį, problemos nespręstų, nes tokiu atveju be pagalbos gali likti dalis gyventojų, sako opozicinių „val...
-
R. Karbauskis: dabartinė Vyriausybė turėjo numatyti saugiklius dėl „Perlo Energijos“26
Vyriausybė turėjo numatyti saugiklius elektros tiekėjams, kurie patys negamina energijos, ir taip galėjo užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. ...