- Erika Alonderytė, Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę tęsti mokesčių reformą, sako jo patarėjas.
Pasak Vaido Augustinavičiaus, neišvengiamai reikės mokestinių paskatų investicijoms, nes 2023 metai yra paskutiniai, kai galioja mokestinė technologijų atsinaujinimo paskata.
„Su kiekviena diena toks mokestinės politikos neapsisprendimas rizikuoja Lietuvos ekonomikos tvariu augimu ir yra opcijų, verslas turi pasiūlymų. Viena iš opcijų galėtų būti, kad pelno (mokesčio – BNS) modelis, kuris skatina investicijas, galėtų būti taikomas ne visam sektoriui, bet vidutinio dydžio įmonėms“, – spaudos konferencijoje po prezidento susitikimo su verslo atstovais sakė V. Augustinavičius.
G. Nausėda šių metų pradžioje sakė, kad siekiant sumažinti verslo nuostolius dėl Kinijos taikomų neoficialių ekonominių sankcijų Lietuvai jis siūlys Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno.
„Iš kitos pusės, yra galimybių paspartinti greitesnį (turto – BNS) nusidėvėjimą, amortizaciją, kai įmonės investuoja į mašinas, įrengimus ir tai taip pat padėtų verslui atlikti daugiau investicijų“, – sakė V. Augustinavičius.
Pasak prezidento patarėjo, verslas kelia klausimą, kad galbūt didelis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gali riboti aukštos darbuotojų kvalifikacijos pritraukimą.
„Prezidento nuomone, vien progresinio GPM tarifo koregavimas izoliuotai nebūtų išbaigtas sprendimas, bet buvo pakartota, kad yra mokesčių sistemoje neteisingumo ir artinant tam tikrus tarifus, darbo santykius su kapitalo prieaugiu pajamų apmokestinimo tarifais tikrai yra manevro laisvės, ko rezultate galėtų progresinis mokesčio tarifas darbui sumažėti, o kapitalo prieaugiui įgauti daugiau teisingumo“, – teigė patarėjas.
Anot jo, prezidentas taip pat mano, kad reikia svarstyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį, taikyti jį dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
„Tai taip pat turėtų būti diskutuojama bendros mokesčių reformos kontekste, kuri turi tęstis“, – sakė V. Augustinavičius.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė praėjusią savaitę sakė, kad jau parengtų pataisų dėl papildomo NPD kol kas nėra. Anot jos, toks NPD ateityje galėtų būti taikomas ir priklausyti nuo darbuotojo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, o toks NPD skaičiavimas įsigaliotų, jei būtų pasirinktas šeimos apmokestinimo modelis.
Prezidento patarėjas taip pat teigė, kad reformai yra tinkamas laikas, kadangi viena pagrindinių problemų – lėtesnis investicijų augimas, be to, mokesčių sistemos teisingumas taip pat aktualus.
„Nespartinę ekonomikos augimo ir investicijų susikursime dar daugiau problemų“, – sakė V. Augustinavičius.
„Mokesčių sistemos teisingumas – šita vieta yra įvairiais laikais, ji turi būti sprendžiama, tai nėra kalba apie mokesčių didinimą, bet apie mokesčių sistemos teisingumą, kai skirtingos pajamos yra apmokestinamos teisingiau nesukuriant tam tikrų mokestinių arbitražų, bet tai turėtų būti kompleksinės mokesčių reformos sudėtyje“, – teigė patarėjas.
Prezidento patarėjas: valdžia ir verslas galėtų susitarti dėl žaliavų kainų indeksavimo
Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybė ir verslas galėtų susitarti, kaip spręsti itin pabrangusių medžiagų ir žaliavų kainų indeksavimo problemą viešųjų pirkimų projektuose.
„Lietuvoje nemažai kalbama, kad reikia indeksuoti viešųjų pirkimų kainodaras, susiderėti, persirašyti sutartis. Faktas tai, kad savaime tai nevyksta ir reikia koncentruoti tai, kad įstatymai numato galimybę Vyriausybei perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų, investicijų projektų. Reikėtų prioretizuoti projektus, įvertinus, kurių ekonominė nauda yra geriausia ir kuriuos reiktų pabaigti labiausiai“, – spaudos konferencijoje po Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais sakė Vaidas Augustinavičius.
„Viena iš idėjų, kuri nuskambėjo verslo susitikimo metu, kad Vyriausybė ir verslas galėtų pasirašyti bendradarbiavimo dokumentą, kuriame numatyti principai, kaip spręsti žaliavų indeksacijos klausimą viešųjų pirkimų projektuose“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Pasak patarėjo, kai žaliavų kainos auga skirtingai, svarbu nedidinant bendros vertės numatyti kriterijus, kaip nustatyti investicijų projektų prioritetus.
„Kad nebūtų taip, kad seni projektai pradėti ir nebaigti, nauji nepradedami dėl kainodaros niuansų – dėl to reikia atsirinkti aktualius, kuriuos verta pabaigti ir įvertinti, kuriems objektyviai galioja ta indeksacijos taisyklė. Tai būtų tam tikrų principų sutarimas, kaip spręsti šią problemą“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, valstybės institucijos ir perkančiosios organizacijos turi aiškiai įsivardinti, kuriuos projektus dėl padidėjusių kainų jos gali vykdyti, o kurių reikia atsisakyti.
„Valstybė yra pusės materialinių šalyje vykstančių investicijų užsakovė, todėl tas santykis (tarp verslo ir valstybės – BNS) turi būti pagarbus, čia nėra pasipinigavimo, tiesiog kai kurių sutarčių neįmanoma užbaigti“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Anot S. Gentvilo, dabartinių įstatymų pakanka, kad ne būsimos, o jau sudarytos sutartys būtų indeksuojamos.
„Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sudariusios tvarkas, kad būtų galima objektyviai, saugiai tą padaryti. Taip, valstybės tarnautojai dažniausiai būna nedrąsūs pasirašant papildomus susitarimus, tačiau tvarka dėl papildomų pinigų skyrimo yra gera, klausimas yra tik dėl kišenės gylio“, – sakė aplinkos ministras.
„Pavyzdžiui, mes Aplinkos ministerijoje indeksuojame prieš metus pasirašytas sutartis“, – pridūrė S. Gentvilas.
Anot V. Augustinavičiaus, neturint verslo ir valstybės susitarimo yra rizikuojama lėtesniu ekonomikos augimu.
„Pagrindinė rizika – investicijos. Jeigu dėl žaliavų pabrangimo investiciniai projektai ar dalis jų stoja, tai kerta per ekonomikos augimą“, – teigė patarėjas.
Pasak V. Augustinavičiaus, verslui reikės pagalbos ne tik atveriant naujas eksporto, bet ir žaliavų importo rinkas, todėl kitą savaitę Azerbaidžane prezidentas ir verslo misija žada diskutuoti dėl šių rinkų diversifikavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas6
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka11
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...